Apie kalėdinės piligrimystės tradicijas ir adventą Šiluvoje – pokalbis su Kauno Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovu Mantu Kuraičiu ir Šiluvoje gyvenančia seserimi Agne Birute Gučaite SJE.
Prasmingas Kalėdų laukimas: nuo Betliejaus iki Šiluvos
Paklaustas, kiek įprasta yra Kalėdas – tradiciškai šeimos šventę – švęsti leidžiantis į piligriminius žygius, Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas Mantas Kuraitis sako, kad piligrimystė išties galėtų būti labai galingas įrankis ir būdas apmąstyti Kalėdas – Kristaus gimimo šventę.
„Ar yra tikinčiųjų, kurie Kalėdas švenčia taip – keliaudami į piligriminę kelionę? Ir taip, ir ne. Katalikų bažnyčioje Adventas yra sustojimo, susimąstymo metas – Advento laikotarpiu ne taip lengva rasti vietą apsistoti rekolekcijų namuose ar vienuolynuose. Tai rodo, kad tradicija keliauti į vienuolynus atlikti rekolekcijas, išpažintis, dvasinius pokalbius – gyva. Ar tai vadintina piligrimyste? Kaip pažiūrėsi: jei važiuoju į kitą miestą, į šventovę – man tai yra piligrimystė,“ – sako Mantas, pats kažkada su šeima vykęs į piligriminę kelionę po Šventąją Žemę.
„Mudu su žmona norėjome padėkoti Dievui už didžiulę dovaną – gimusį kūdikį, tad po pirmojo mažylio gimtadienio Kalėdiniu laikotarpiu visi trys leidomės į piligriminę kelionę. Vienos bendruomenės pakviesti, pačias Kalėdas sutikome Piemenėlių lauke – Palestinos teritorijoje, 3 kilometrai už Betliejaus, kur piemenys sutiko angelus ir pranešė džiugiąją žinią. Ten, oloje, vyskupas aukojo šv. Mišias keliems šimtams susirinkusių tikinčiųjų, tarp kurių buvome ir mes – išties nepamirštamas išgyvenimas,“ – savo patirtis prisiminė piligrimų centro vadovas.
Kita vertus, pasak Manto, visai nebūtina traukti į tolimą žygį – susitikimą su Dievu galima patirti ir čia pat, sąmoningai sustojus tyloje, šventovėje – pabėgti iš šurmulio bent vienai dienai, atvažiavus į Šiluvą.
„Šiluva pasirinko, ko gero, teisingiausią kelią šv. Kalėdų link: jei visi siūlo varžytis didžiausiomis eglutėmis, mugėmis ir akcijomis, tai Šiluva siūlo ramybę ir susitikimą su Kristumi ir Marija. Nors ir kaip sunku būna stabtelėti prieš šv. Kalėdas – kai atrodo, kad kaip tik įsisuka bėgimas ir skubėjimas, kai reikia pabaigti pradėtus darbus, supirkti visiems dovanėles, aplankyti, susitaikyti – kasmet su bendraminčiais organizuojame trumpus adventinius sustojimus: kartu su draugais, jaunimu, šeimomis sustojame parai laiko Šiluvos Jono Pauliaus II piligrimų namuose – pasimelsti, pasikalbėti, kaip išgyvename Adventą. Paprašome ir kunigo prisijungti prie mūsų pokalbių, sudalyvaujame Mišiose, nueiname išpažinties,“ – apie advento tradicijas pasakoja Mantas, pabrėždamas, kad Kalėdos nėra tik Kūčių vakaras ir dvi Kalėdų dienos – bet ir pasiruošimas šiai šventei.
Keičiasi ne Šiluva – bet žmonės
Sesuo Agnė SJE– viena tų, kuri pasitinka į Šiluvos šventovę užsukusiuslankytojus: tiek pasimelsti atkeliavusius piligrimus, tiek Šiluvos dvasią patirti panorusius smalsuolius. Ji – viena iš penkių Šiluvoje dirbančių seserų eucharistiečių, po misijų Guronyse ir Kryme, jau dvejus metus gyvenanti Šiluvoje.
Pasak jos, nors didžiausias piligrimų ir lankytojų srautas būna atšilus orams, tačiau vis dažniau ir gausiau Šiluva lankoma net ir šiuo, niūriu ir tamsiu, rudens-žiemos laikotarpiu. Be Šiluvą pamėgusių Europos piligrimų ir svečių iš įvairiausių Lietuvos kampelių, pastaruoju metu sulaukiama daug lankytojų iš tolimosios Azijos – Tailando, Pietų Korėjos, Filipinų, Malaizijos.
Paklausta, kaip pasikeičia Šiluva šiuo adventiniu laikotarpiu, sesuo Agnė šypsosi: „Šiluva gal ir nesikeičia – keičiamės mes patys. Laukiant Kristaus gimimo, viduje atsiranda ramybė, nusiteikimas nešti Jo gėrį, šviesą, ištikimybę. Taip prasideda vidinis atgimimas – kad galime kasdien, kiekvienais metais vis iš naujo pradėti gyventi geriau, gražiau. Štai tokiu ramiu ir šviesiu laukimu dalijamės Šiluvoje, kviesdami bent trumpam atsitraukti iš sumaišties – miesto ar gyvenimo – į ramybę ir susikaupimą. Ir žmonės atsiliepia į tą kvietimą: Šiluvoje visi savaitgaliai užimti, į rekolekcijas suvažiuoja ir grupėmis, ir šeimomis, ir po vieną – tai rodo, kad pasauliečiams tas sustojimas irgi svarbus. Pagaliau, juk čia – Marijos namai, jos vieta. Ir žmonės jaučia tą gerąją dvasią“.
Pasak sesers Agnės, ne kas kitas, kaip Mergelė Marija pasauliui padovanojo šv. Kalėdas, tad simboliška būtent čia, Marijos šventovėje Šiluvoje, apmąstyti Kalėdų stebuklą. Paprastai atvykėliai ne tik dalyvauja pamaldose, svečiuojasi Piligrimų informacijos centre, kur juos sutinka seserys, bet ir Kalėdiniu laikotarpiu ypač lanko Šviesos koplytėlę – uždegdami žvakelę, kaip šviesos, laukimo ar prašymo simbolį.
