Tą naktį Dievas “praėjo, aplenkė” izraelitų namus, nes jų durų staktos ir sąramos buvo apšlakstytos ėriuko krauju, ir paliko gyvus tų namų pirmagimius.
Per Pesachą būdavo valgoma duona, iškepta greitosiomis, be mielių, nerauginta. Tai turėdavo priminti skubų susiruošimą kelionėn, kai faraonas pagaliau išleido izraelitus iš Egipto. Todėl Pesachas dar vadinamas Neraugintos duonos švente.
Krikščionys sujungė Pesacho tradicijas su kai kuriomis mirštančio ir prisikeliančio derlingumo, augmenijos, gyvybės dievų švenčių tradicijomis. Dabar ji labiausiai žinoma kaip Kristaus prisikėlimo iš numirusiųjų šventė.
Iš pradžių izraelitų ir krikščionių šios šventės laikas sutapo. Nuo 325 metų krikščionių Velykos skaičiuojamos taip, kad jos nesutaptų su Pesachu (nors būta ir išimčių, pavyzdžiui, 1903 metais).
Velykų data kasmet keičiasi. Tai tikriausiai pastebėjote. Bet dėsningumo įžiūrėti gal nė nebandėte. Pirmiausia reikia žinoti taisyklę: krikščionių (Romos katalikų ir daugumos protestantų) Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos Mėnulio pilnaties po pavasario ekvinokcijos (lygiadienio). Be to, priimta, kad Velykos turi įvykti ne anksčiau kaip kovo 22 ir ne vėliau kaip balandžio 25 dieną.
Taisyklė atrodo paprasta, tačiau ją taikyti nėra lengva. Tarkime, kad toji lemtinga pilnatis Lietuvoje yra pirmadienį 0 valandų 30 minučių. Taigi Velykos turėtų būti ateinantį sekmadienį, t. y. po šešių dienų. Tačiau kitoje šalyje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, pilnaties laiku laikrodis rodys keliomis valandomis anksčiau – dar bus sekmadienis. Vadinasi, anglai Velykas turėtų švęsti savaite anksčiau. Tas pats gali atsitikti ir su pavasario lygiadienio dienos nustatymu.
Norint vienareikšmiškai ir visam pasauliui vienodai nustatyti Velykų datą, buvo sudaromos matematinės taisyklės – algoritmai. Pirmą tokį algoritmą sudarė Viktorijus (Victorius) iš Akvitanijos 457 metais. Šis algoritmas tiko Julijaus kalendoriui.
Popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu neapoliečių astronomas Lilijus (Aloysius Lilius) ir vokiečių matematikas Klavijus (Christopher Clavius) turėjo sudaryti Velykų algoritmą, tinkamą Grigaliaus kalendoriui, įsigalėjusiam nuo 1582 metų. Sudarant algoritmą buvo siekiama, kad pagal jį apskaičiuota Mėnulio pilnaties data sutaptų su astronomine pilnaties data, arba būtų bent kiek (viena ar daugiausia dviem dienomis) vėlesnė. Mat norėta, kad katalikų Velykos nesutaptų su žydų Velykomis.
Velykų ryšys su pagonybe
Velykos - tai ir neatmenamus laikus siekianti pagoniška šventė. Krikščionys buvo kruvinai suinteresuoti lietuvius nuo pagonybės atjunkyti, todėl pagoniškų švenčių vieton sukišo savas, sugalvotas šventes. Pvz., pati krikščionybė pripažįsta, kad nėra tiksliai žinoma, nei kada Kristus gimė, nei kada jis buvo nukryžiuotas, o per Kalėdas ir Velykas pamini šiuos įvykius simboliškai.
Tarp kitko, pagonys Velykas šventė būtent per pirmąją pilnatį po pavasario lygiadienio, ne kažkokį artimiausią sekmadienį, nes iš senų senovės kriviai pastebėjo, kad būtent šis kosminis momentas yra pats tinkamiausias naujiems pradams, tame tarpe ir palikuonims pradėti. Iš čia ir Velykų simbolis kiaušinis.
Šventės pavadinimas - Velykos - kilo nuo slaviškojo Velykij Dien, arba Velyk dien- Didžioji Diena. Tai va, galima sakyt, kad krikščionybė panaudojo pagonių Didžiąją Dieną. Kaip ir dar daug ką. O iš slavų net šventės pavadinimą atėmė - jie dabar švenčia ją ne tik dar labiau pavėluotai, nei katalikai, bet ir vadina ‘pascha’…
