Vakarų Europoje ji minima nuo VI-VII a., Lietuvoje liaudiškas jos pavadinimas Žolinė kilo iš tradicijos per iškilmingas šventės Mišias šventinti žolynus.
Pasakojama, kad apaštalai, atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė kaip Bažnyčios dogmą.
Keliose Lietuvos bažnyčiose kasmet vyksta Žolinės atlaidai, seniausi ir garsiausi – Pivašiūnuose, Alytaus rajone.
Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Nuo senų laikų į šį miestelį maldininkus traukia įvairiais stebuklais garsėjantis Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas, skleidžiantis meilę ir ramybę bei guodžiantis tikinčiųjų širdis.
1988 m. šis paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Pasakojama, kad šis paveikslas stebuklingai išliko per bažnyčią siaubusius gaisrus.
Didžiųjų Žolinės atlaidų pagrindinė diena kasmet švenčiama rugpjūčio 15-ąją, atlaidai Pivašiūnų šventovėje trunka visą savaitę iki rugpjūčio 22 d. – Švč. Mergelės Marijos Karalienės šventės.
Pagrindinę atlaidų dieną, ketvirtadienį, per Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų iškilmę, Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje bus aukojamos šv. Mišios, per kurias giedos Kaišiadorių vyskupijos parapijų jungtinis choras, gros Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono orkestras. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos nacionalinė televizija.
Iki rugpjūčio 22 dienos vyksiančiuose atlaiduose kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija – už Lietuvą, šeimas, dvasininkus ir vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir jaunimą.
Atlaidų dienomis Pivašiūnų bažnyčioje tikintieji, išpildę būtinas sąlygas, dalyvaudami pamaldose, gauna visuotinius atlaidus. Atlaidams gauti lankant šią šventovę reikia: būti malonės būsenos arba atlikti išpažintį, dalyvaujant šv. Mišiose priimti Šv. Komuniją, pasimelsti Šv. Tėvo intencija, pasiryžti vengti kiekvienos, net lengvos nuodėmės.
Žolinės atlaidai, be Pivašiūnų, Lietuvoje dar vyksta Krekenavoje (Panevėžio r.), Kabeliuose (Varėnos r.), Raseiniuose, Pažaislyje (Kaunas) ir kitur.
