Rytuose ir Vakaruose
Jeruzalėje ši šventė daugiausia būdavo minima vienoje bažnyčioje netoli Getsemanės sodo, kur buvo kapas, iš kurio, kaip tikėta, Marija buvo paimta į dangų.
Vakarų Bažnyčia pradėjo švęsti šią šventę VI amžiaus viduryje, o kito šimtmečio viduryje Bizantijos įtakoje minėjo ją kaip Dievo Motinos užmigimo šventę. Pavadinimas „Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė“ paplito Vakarų Bažnyčioje. Liaudies tikėjimą apie stebuklingą Marijos žemiško gyvenimo pabaigą Vakarų Bažnyčioje iškilmingai patvirtino popiežius Pijus XII 1950 metų lapkričio 1 dieną paskelbdamas dogmą, kad Marija „kaip nuostabiausią savo privilegijų apvainikavimą gavo laisvės nuo kūno suirimo dovaną ir, panašiai kaip Sūnus, po pergalės prieš mirtį, su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus šlovę, kad suspindėtų ten kaip Karalienė atsisėdusi per amžius nemirtingojo savo Sūnaus dešinėje“.
Apipinta legendomis
Nuo X amžiaus pabaigos su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmėmis yra šventinamos vaistažolės ir žemės derlius. Šis paprotys buvo siejamas su Rytų tradicijomis, kuriose per rugpjūčio 15-osios šventę būdavo laiminami laukai. Tądien žmonės atnešdami javų, vaisių ir gėlių puokštes, dėkodavo Dangun Paimtajai Dievo Motinai už pagalbą sunkiuose ūkio darbuose, už žmonių ir jų derliaus globojimą. Ši tiesa būdavo paliudijama ir legendose. Viena jų bylojo, kad Dievo Motina, bėgdama su Kūdikėliu į Egiptą, padėjo sutiktam ūkininkui sėti kviečius. Sėja buvo stebuklinga, nuostabi. Į žemę mestos sėklos iškart išdygo, išaugo ir galima buvo jau kirsti javus. Atskubėję Šventąją Šeimą vijęsi Erodo kariai paklausė ūkininko, ar matė jauną moterį su kūdikiu. Šis atsakė, kad taip, bet tai buvo tada, kai sėjo kviečius. Supykę kariai nuvažiavo toliau (E. Ferenc).
Šventės Lietuvoje
Per pastaruosius trisdešimt metų Lietuvoje sustiprėjo tradicija rengti parapijų atlaidus prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčių. Vilniuje jau beveik 30 metų rengiami tokie atlaidai pranciškonų bažnyčioje Trakų gatvėje. Savo ruožtu Vilniaus krašte didžiausia Žolinės šventė su vietos pabaigtuvėmis minima Turgeliuose, Šalčininkų rajone, o Vilniaus rajone Kalveliuose ši šventė minima kartu su rengiama Šeimos švente „Sveika, šventoji, Dangun paimtoji“. Ir nors Kalveliuose parapijos titulas yra Dievo Gailestingumo, tačiau Šeimos šventė Dangun Paimtosios Švč. Mergelės Marijos garbei čia minima jau 20 metų. Tokią pat šventę, tik mažesne apimtimi, švenčia Mickūnai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės stiprina mūsų viltį, kad patyrę išganymą atsidursime Tėvo namuose danguje. Dėkingi Dievui ir Jo Motinai atnešdami pašventinti gėlių, javų, žolynų, vaisių puokštes tikimės, kad amžinybėje Marija pristatys mus Dievui su gerų darbų puokšte už mūsų gyvenimą, nugyventą vadovaujantis tikėjimu ir Dievo įsakymais.
Dievo Motinai skirtos bažnyčios
Lietuvoje yra daug Dievo Motinai skirtų bažnyčių ir koplyčių - 164 su garsiausiomis šventovėmis Aušros Vartuose, Trakuose, Šiluvoje ar Žemaičių Kalvarijoje. 36 jų titulas yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų. Daugiausia jų yra Žemaitijoje (12): Telšių vyskupijoje 9, Šiaulių - 3. Vilniaus arkivyskupijoje - 6.
Lenkijoje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės mini ir per 1920 metų Varšuvos mūšį, kai Lenkijos kariuomenė nugalėjo bolševikus.
Valensijos misterija
Ispanijos Elche mieste valensų kalba vaidinama dviejų aktų sakralinė drama apie Švč. Mergelės Marijo mirtį, paėmimą į dangų ir karūnavimą. Ji vyksta kasmet rugpjūčio 14-15 dienomis Šv. Mergelės Marijos bazilikoje, o jos pradžia siekia XV amžių. Apie misteriją byloja dvi vietos legendos. Pagal pirmąją misteriją mini Elche miesto atgavimą iš arabų 1265 metais. Pagal kitą, misterijos pradžia yra buvusi stebuklinga - 1370 metų gruodžio 29 dieną Viduržemio jūroje pasirodė Elche mieste buvusi Švč. Mergelės Marijos figūra, o šalia jos arka su misterijos tekstu, kurias bangos išmetė ant kranto (Santa Pola) ir kurias vėliau rado kareivis.
Marija - jaunuolis
Rugpjūčio 14 dieną atliekamas pirmasis misterijos aktas, vadinamoji Vespra. Mergelė Marija, kurios vaidmenį atlieka baltai-žydrais rūbais vilkintis jaunuolis su aukso aureole ant galvos, įžengia į baziliką su Salomėja ir Marija, Jokūbo žmona ir dviem „pagalvių angelais“ (nešančiais raudonas aksomines pagalves) ir keturiais vilkinčiais apsiaustus. Nuo bazilikos kupolo, kuris dekoruotas dangaus spalvos drobe, sferinėje konstrukcijoje nusileidžia angelas. Angelas praneša Marijai apie greitą jos mirtį ir įteikia auksinę palmės šakelę. Marijos pageidavimu į šventovę įžengia apaštalai (išskyrus šv. Tomą), kad lydėtų ją paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Po Marijos mirties jos kūną vaizduoja Marijos - Elche miesto globėjos - paveikslas. Nuo kupolo nuleidžiama dar viena konstrukcija, kurioje yra trys suaugusieji ir du vaikai, vaizduojantys angelus. Angelai pasiima Marijos sielą į dangų.
Ėmimą į dangų nutraukė šv. Tomas
Rugpjūčio 15 d. atliekama antroji misterijos dalis, vadinamoji La Festa.
Pasiruošimus Marijos laidotuvėms nutraukia grupė žydų, kurie nenori leisti, kad įvyktų laidotuvės. Po trumpos kovos su apaštalais vienas žydas, pabandęs prisiliesti prie Marijos kūno, patiria paralyžių. Matydami tai kiti atsiverčia ir išpažįsta Marijai tikėjimą. Šv. Petras krikštija žydus, paliesdamas juos auksine palmės šakele - paralyžiuotasis stebuklingu būdu pasveiksta. Apaštalai ir naujai atsivertusieji susirenka palaidoti Marijos. Susiformuoja iškilminga procesija. Vyksta simbolinės laidotuvės - Marijos paveikslas padedamas centrinėje bažnyčios dalyje. Kaip tik tuo momentu ir vėl atvyksta angelai - nuleidžiami nuo kupolo suvienyti Marijos sielą su jos kūnu ir pasiimti ją į dangų. Ėmimą į dangų nutraukia šv. Tomas, kai pavėlavęs atvyksta iš Indijos. Dangus atsiveria ir atvyksta Švč. Trejybė, nuleidžiama dar vienoje konstrukcijoje. Dangiškasis Tėvas karūnuoja Mariją visos kūrinijos Karaliene. Misteriją baigia „Gloria Patri“.
Vilniaus krašto savaitraštis
Parengė Teresa Vorobej
