Per šv. Mišias sekmadienį, liepos 22 d., į bažnyčią buvo iškilmingai įneštos ilgai lauktos relikvijos. Šio įvykio reikšmingumas parapijiečiams neišmatuojamas. Juk šventojo globa per fizinį jo buvimą atlieka labai svarbų vaidmenį kasdieniniame maldos gyvenime.

Terminas reliquiae yra kilęs iš lotynų kalbos ir turi daug reikšmių. Pagrindinės - „likučiai“ ar „liekanos“. Gali taip pat reikšti „paveldą“, „daiktus, branginamus kaip reikšmingo įvykio atminimas“. IV amžiuje Milano vyskupas Šv. Ambraziejus relikvijomis jau, be kita ko, vadino mirusio žmogaus palaikus. Relikvijų kultas siekia pirmuosius krikščionybės amžius. Tai buvo laikas, kai Bažnyčios nariai buvo itin persekiojami, tad dangui gimdavo minios šventų kankinių.

Anų Kristaus karių palaikai per pirmuosius tris amžius buvo palikti tokios būsenos, kokios buvo sudėti katakombose. Pastarosios buvo tapusios pirmųjų krikščionių pamaldų vieta. Dar persekiojimo laikais savotiškomis tradicijomis tapo minėti kankinio mirties metines. Nuo maždaug IV amžiaus Kristaus išpažinėjai buvo laidojami netoli tų, kurie žuvo už tikėjimą.

Pabrėžtina, kad su šventųjų relikvijų kultu, be liturginės reikšmės, siejasi ir gausios liaudies pamaldumo formos. Daugybė jo pavyzdžių yra ir literatūroje.

Dėl kun. prelato J. Kasiukevičiaus bičiulių - Varšuvos arkivyskupijos kurijos kanclerio kun. prelato dr. Janušo Bodzono (Janusz Bodzon), Varšuvos Šv. apaštalo Tomo parapijos klebono kun. Hanriko Maleckio (Henryk Małecki), kurį atlydėjo vikaras kun. Pavel (Paweł) Budziak - geranoriškumo Maišiagalą pasiekė I laipsnio relikvijos: šv. Jono Pauliaus plaukas ir pal. kun. J. Popieluškos kaulas. Bendrose maldose dalyvavo ir kun. J. Kasiukevičiaus parapijietis dar iš Aušros Vartų - kun. Jaroslav Kalinovski.

Relikvijų kultas - reikšmingas šventųjų kulto elementas. Daro jį realesniu ir apčiuopiamu. Motyvuoja pažinti biografiją, įsigilinti į mokymus.

„Tai lyg ateiti į bažnyčią ir ramiai pasikalbėti su popiežiumi, su kuriuo man neteko susitikti. Labai džiaugiuosi, kad bus dabar taip arti“, - kalbėjo susijaudinusi parapijietė Alina.

Tikintieji atidavė pagarbą pabučiuodami relikvijas, nuolankiai ir giliai tikintis priimdami faktą, kad relikvijų buvimas ir pagarba atiduodama palaimintiesiems ir šventiesiems stiprina tikėjimą prisikėlimu, kurį pažadėjo mums pats Kristus. O šventieji moko mus gyventi...

Monika Urbanovič
Vilniaus krašto saviatraštis