Kita vertus, Londone įsikūrusio Šv. Marijos universiteto tyrimas rodo, kad Lietuvos jaunimas meldžiasi ar dalyvauja religinėse apeigose reikšmingai mažiau nei jų bendraamžiai Europoje.
Apklausos duomenimis, 71 proc. 16–19 metų lietuvių sieja save su katalikybe, o su jokia religija savęs nesieja 25 proc. respondentų.
Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva užima antrą vietą iš 22 tirtų Europos šalių, nusileisdama tik Lenkijai, kur su jokia religija nesitapatina 17 proc. jaunimo.
Tarp identifikuojančiųjų save krikščionimis lietuviai taip pat užima antrą vietą. Šioje kategorijoje taip pat pirmauja Lenkija, kur krikščionimis save laiko 82 proc. jaunuolių.
Lietuvos vyskupų konferencijos vadovo Gintaro Grušo manymu, šalies jaunimas save krikščionimis laiko pirmiausiai dėl istorinių priežasčių.
„Katalikybė buvo labai stipri tarpukario, pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, o sovietmečiu katalikybė buvo sutapatinta su laisvės keliu ir rezistencija“, – BNS sakė Vilniaus arkivyskupas.
Pasak jo, daugelis Lietuvos jaunimo save su katalikybe gali sieti ir dėl to, kad šalyje religinės ir pasaulietinės tradicijos yra smarkiai susijusios.
„Tai ne tik pagrindinės religinės šventės – Kalėdos, Velykos, Vėlinės ar net Žolinė, bet, pavyzdžiui, kaimuose vykdavo vietos parapijos atlaidai, kurie buvo ne tik religinė šventė, bet ir proga suvažiuoti visai giminei. Tai dar tęsiasi įvairiose Lietuvos vietose“, – kalbėjo G. Grušas.
Tačiau Šv. Marijos universiteto tyrimas parodė, kad pagal dalyvavimo religinėse apeigose ar meldimosi dažnumą lietuviai yra Europos šalių viduriuke.
22 proc. Lietuvos jaunimo nurodo apskritai nedalyvaujantys religinėse apeigose, 74 proc. jų nurodo tai darantys rečiau nei kartą per savaitę, o 4 proc. – mažiausiai kartą per savaitę.
Beveik pusė – 43 proc. – lietuvių jaunimo nurodė niekada nesimeldžiantys, 47 proc. tai daro rečiau nei kartą per savaitę, o 10 proc. – kartą per savaitę arba dažniau.
Pasak G. Grušo, Lietuvoje katalikybė dažnai nėra siejama su būrimųsi į religines bendruomenes, tikėjimas šalyje yra suasmenintas.
„Žmonės tarsi atsimena ir savo šeimose patiria, kad jie, pavyzdžiui, buvo pakrikštyti, taigi yra katalikai, bet vartotojiško pasaulio įtaka ir visuomenės individualizmas lėmė, kad žmonės ne iki galo teisingai susikuria religinės bendruomenės įvaizdį“, – sakė arkivyskupas.
Europos šalių jaunimo apklausas 2014–2016 metais atliko Europos socialinių tyrimų agentūra.
2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
