Tiek Rygos arkivyskupo pasisakyme, tiek Latvijos prezidento Raimondo Vejuonio pranešime paminima ir tai, kad popiežiaus Pranciškaus vizitas sutampa su taip pat ir Latvijoje švenčiamu šimto metų valstybės jubiliejumi. Anot prezidento, Šventojo Tėvo vizitas sustiprins valstybės vertybinius pamatus, ant kurių gula jos ateitis.
Be iškilmingų šventųjų Mišių Agluonos Dievo Motinos šventovėje popiežius Pranciškus dalyvaus, kaip minima tiek Rygos arkivyskupo, tiek Latvijos prezidento pranešimuose, ekumeninėse pamaldose Rygos katedroje. Galima paminėti, kad krikščioniška įvairovė Latvijoje gerokai skiriasi nuo Lietuvos: apie 35 procentų latvių save priskiria liuteronams, 25 procentai katalikams ir beveik dvidešimt ortodoksams, apie penktadalis savęs nepriskiria jokiam tikėjimui. Taip pat gyvuoja keliolika kitų, krikščioniškų ir nekrikščioniškų bendruomenių.
Šiuo požiūriu reikšminga detalė yra tai, kad prieš du mėnesius, 2018 sausio viduryje, Latvijoje buvo pristatytas oficialus dokumento „Nuo konflikto iki bendrystės“ vertimas. Šis dokumentas yra bendras katalikų ir protestantų siekis pažvelgti į Reformaciją, minint jos 500 metų jubiliejų, nauju žvilgsniu. Būtent šis dokumentas sudarė sąlygas tikrai istoriniam įvykiui: 2016 metų spalio 31 dieną popiežiui Pranciškui dalyvauti Reformacijos 500 metų minėjimų atidaryme Švedijoje, kartu su liuteronų Bažnyčios ir kitais protestantų vyresniaisiais. Vertimo į latvių kalbą pristatyme dalyvavo Rygos liuteronų arkivyskupas Jonas Vanagas, kurį su Rygos katalikų arkivyskupu sieja asmeninė draugystė ir daug bendrų iniciatyvų.
Galima spėti, kad ekumeninis matmuo bus reikšmingas ir Estijoje, kur katalikų bendruomenė yra labai nedidelė, sudaryta vos iš kelių tūkstančių narių, už kuriuos yra atsakingas apaštaliniu administratoriumi paskirtas vyskupas prancūzas Jean-Charles Jourdan.
Komentare apie popiežiaus vizitą vienam estų portalui vyskupas Jourdan priminė, kad Pranciškus ne kartą yra išreiškęs savo simpatiją ir dėmesį mažoms tautoms, kurių istorija skausminga ir nelengva. Panašiai, jis atidus tiems, kurie yra silpniausi, nematomi ar apleisti savosios visuomenės viduje. Nepaisant tikrai didelio kultūrinio ir temperamento skirtumų, vyskupas Jourdan neabejojo, kad popiežius Pranciškus mokės kreiptis ir prisiliesti prie ramaus estų mentaliteto.
Ilgame interviu, paskelbtame kovo 7-ąją, dar prieš oficialią žinią apie kelionę, didžiausios Estijoje liuteronų Bažnyčios portalui vyskupas Jourdan kalbėjo, jog popiežius yra valstybės vadovas, tačiau visų pirma – kunigas, kuris nori sutikti žmones. Jo kelionės pirmasis siekis yra širdžių dvasinis žadinimas. Toks pat turi būti ir maldos už gerą popiežiaus kelionę turinys: ne už tai, kad lėktuvas pakiltų ir nusileistų laiku, o už tai, kad įvyktų tikras susitikimas.
Jis norėtų, kad popiežiaus vizitas Estijoje, sakė vyskupas Jourdan, būtų „kiek įmanoma ekumeniškesnis“, primindamas, kad Talino liuteronų arkivyskupas ir liuteronų Bažnyčios Estijoje primas Urmas Viilma kartu su juo pasirašė kvietimą popiežiui atvykti.
Pasak katalikų ganytojo, šiuo metu Estijoje katalikų skaičius svyruoja nuo 6000 iki 7000, apie pusę kalbančių estiškai, apie pusę rusiškai, tarp jų darbuojasi penkiolika kunigų. Nemažai katalikų yra lietuvių, lenkų arba vokiečių kilmės. Viena parapija skirta graikų apeigų katalikams. Veikia keli nedideli vienuolynai, viename Talino priemiestyje tarp neturtingų šeimų darbuojasi Motinos Teresės seserys.
