Vasario 3-ąją popiežius Pranciškus priėmė Nacionalinės tarybos prieš lupikavimą narius, savanorius ir tuos, pavienius žmones ar šeimas, kuriems jie padėjo išbristi iš skolų ir pradėti naują gyvenimo etapą – per tris šimtus asmenų. „Lupikavimas vis dar pernelyg paplitusi ir pernelyg nematoma rykštė“, sakė Šventasis Tėvas, pridurdamas, jog „per pirmuosius dvidešimt šešerius veikimo metus išgelbėjote iš skolų lupikautojams ar lupikavimo grėsmės nasrų daugiau nei 25 tūkstančius šeimų, išgelbėjant jų namus, kartais mažus verslus, padedant atgauti orumą, kuris buvo atimtas. Tai nusipelno didelio pripažinimo“.
Lupikavimas žemina ir žudo. Tai senas ir, deja, gyvas blogis, kuris, tarsi gyvatė, smaugia aukas. Reikia jam užkirsti kelią, ištraukiant žmones iš patologinės skolos, kurion jie pateko norėdami išgyventi ar išgelbėti savo įmonę. Galima tam užkirsti kelią ugdant blaiviam gyvenimui, kuris moka atskirti tai, kas būtina nuo to, kas ne; kuris moko neįsiskolinti dėl dalykų, kurių galima atsisakyti. Svarbu vėl įsisąmoninti paprastumo ir aukojimosi dorybes. Paprastumo, kad netaptume daiktų vergais ir aukojimosi, nes gyvenime negalima gauti visko, - sakė popiežius Pranciškus, pridurdamas, jog lygiai taip pat svarbu formuoti mentalitetą, kuriam sąžiningumo ir teisėtumo principai nebūtų tušti žodžiai, kaip ir solidarumą, kad atsidūrusiems sunkumuose lupikautojo paslaugos neatrodytų vienintelis sprendimas.
Lupikavimas yra sunki nuodėmė: jis graužia gyvenimą, užgauna asmenų orumą, jame tarpsta korupcija, jis trukdo bendrajam gėriui, silpnina krašto socialinius ir ekonominius pagrindus. Jokia šalis negali planuoti rimtos ekonominės pažangos ar jaustis saugia, jei joje daug vargšų, daug įsiskolinusių šeimų, daug sunkių nusikaltimų aukų ir daug korupcijos.
Todėl Nacionalinės tarybos prieš lupikavimą darbai iš tiesų prisideda prie žmoniškesnės socialinės- ekonominės sistemos kūrimo, skleidžia „ekonominį humanizmą“, kuriame pinigai nėra svarbiau už žmones.
Kitose audiencijose popiežius Pranciškus priėmė Vyskupų ir Kulto bei Sakramentų kongregacijų prefektus kardinolus Marcą Oullet ir Robert’ą Sarah; apaštalinį nuncijų Salvadore Léoną Kalenga Badikebele ir Argentinos vyskupų konferencijos vadovybę – šiuo metu jai pirmininkaujantį vyskupą Oscarą Vicente Ojea, vicepirmininką kardinolą Mario Aurelio Poli ir kitus.
radiovaticana.va
