Bet tik 2,5 proc. Estijos gyventojų kas savaitę lanko bažnyčią, o trečdalis tvirtina bažnyčioje niekada nebuvę.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad didžioji tikinčiųjų dalis – ne estai. Viena didžiausių ir stipriausių Estijoje – rusų stačiatikių bažnyčia.
Ekspertai sako, bene svarbiausia priežastis yra ta, kad religija netapo estų tautinio tapatumo dalimi. Šalį valdė vokiečiai, švedai, rusai, keitėsi valdovai, keitėsi vertybės.
„XIX amžiuje, kai Estijoje įsigaliojo religija, žmonėms atrodė, kad ji „aukštesniųjų klasių“ gyvenimo dalis, todėl tautoje neprigijo“, – sako kunigas ir istorikas Urmasas Petti.
Skaudžiausią smūgį krikščioniškoms tradicijoms sudavė sovietai.
„Sovietų propaganda neturėjo didelio poveikio, bet buvo atsisakyta krikščioniškų šeimos tradicijų“, – teigia Estijos Vidaus reikalų ministerijos patarėjas religijų klausimais Ringo Ringvee.
Dabar Estijoje – visiška pasirinkimo laisvė, įsikūrė daugiau negu pusšimtis religinių organizacijų, bet kelio į žmonių širdis jos rasti nesugebėjo. Joms visoms tepriklauso 6 tūkst. žmonių, bendruomenės labai mažos.
„Estijos visuomenė labai liberali, tokie dalykai kaip demokratija, tolerantiškumas – akivaizdūs, o bažnyčioje – kas kita, ji tampa vis konservatyvesnė, žmonės nepriima tiesų, kurios yra išsakomos labai konservatyviai“, – tvirtina Tartu universiteto Teologijos fakulteto dėstytoja Lea Altnurme.
Liuteronų bažnyčia itin nesistengia savęs populiarinti, bet tikisi, kad Estijos visuomenėje išliks 10 proc. tikinčiųjų. Tačiau tyrimai rodo, kad tikintieji – daugiausiai senyvi žmonės, todėl kitais metais vyksiantis gyventojų surašymas gali pateikti naujų staigmenų.
Jolanta Paškevičiūtė
LTV „Panorama“
