Ateinančiais metais Lietuvos vyskupų konferencija savo dėmesį skirs šeimai. Pirmąjį advento sekmadienį, gruodžio 1-ąją, Lietuvoje prasidės Šeimos metai.
Lietuvos vyskupų sprendimas – praėjusių Tikėjimo metų vaisius, kai daug tikinčiųjų turėjo progą atnaujinti ir sustiprinti savo tikėjimą. Kreipimesi į tikinčiuosius Bažnyčios hierarchai atkreipia dėmesį, kad „nemaža dalykų, pasakytų apie tikėjimą, tinka ir kitai nuostabiai tikrovei – šeimai". Juk būtent „pirmutinė aplinka, kurioje tikėjimas apšviečia žmonių miestą, yra šeima" (popiežius Pranciškus, enciklika „Lumen fidei"). Bažnyčios Lietuvoje vadovai pabrėžia, kad šiandien įvairios visuomeninės ir politinės jėgos, pasinaudodamos esama situacija, bando neigti įprastinę šeimos sampratą ar tokios sampratos reikalingumą. „Kaip ir tikėjimo atveju, siūlomos įvairios šeimos alternatyvos ir pakaitalai. Prie visų sunkumų, kuriuos priversta patirti šeima, priduriami dar ir šie – abejonė jos reikšme ir verte", - skelbiama Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimesi.
Tikėjimo metų pabaigai
Iniciatyvą pasimelsti už visą rajoną, minint Kristaus Karaliaus – Visatos Valdovo dieną, iškėlė rajono merė Marija Rekst. Kaip sakė merė, Maišiagalos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia yra ypatinga vieta, nes būtent čia 2009 m. birželio 13 d. Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė Kristaus Karaliaus Intronizacijos Aktą. Čia keliasdešimt metų ganytojišką darbą dirbo šviesaus atminimo kunigas prelatas Juzef Obrembski, pas jį žmonės ateidavo pasisemti Dievo išminties kasdienybės rūpesčiuose ir išgirsti stiprybės žodžių sunkumo akimirkomis.
Šv. Mišiose kartu su Maišiagalos parapijos tikinčiaisiais meldėsi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai, merės pavaduotojas Jan Gabriel Mincevič ir Česlav Olševski.
Prieš pradėdamas šv. Mišias kunigas klebonas aukojo pamaldas Kristaus Karaliaus garbei, meldėsi už visus Vilniaus rajono gyventojus, kad būtų jautrūs nuodėmei ir siektų krikščioniško gyvenimo tobulybės. Jis patikėjo Dievui savivaldybės vadovus, kad jų pastangos ir darbai būtų skirti žmonių labui ir tiesai, krikščioniškos ištikimybės principams. Susirinkę tikintieji pasimeldė ir už Rygos tragedijos aukas.
„Privalome visada atsiminti, kad mūsų gyvenimas yra Dievo duotas ir pas Jį keliauja. Todėl mūsų pareiga yra būti ištikimam Kristui ir padaryti Jį mūsų gyvenimo Viešpačiu", - ragino kunigas pabrėždamas, kad sprendimas, ar gyvensime draugystėje su Kristumi, ar atmesime Jį, priklauso nuo mūsų, nes Jėzus gerbia mūsų pačių laisvą valią ir neriboja mūsų pasirinkimo. „Kristus nežadėjo mums lengvo gyvenimo. Atvirkščiai, ragino žmones sekti Juo Kryžiaus kelyje. Todėl negalime trauktis susidūrę su sunkumais, puolimu, o atsiminti, kad mūsų dovana yra danguje", - kalbėjo kunigas Juzef.
Pamaldų pabaigoje merė M. Rekst padėkojo kunigui klebonui už šv. Mišių auką, o maišiagališkiams – už bendras maldas.
Ant Šeimos metų slenksčio
Bažnyčia ypatingu rūpesčiu apgaubia šeimas per Šventosios Šeimos šventę, kuri minima paskutinį metų sekmadienį po Kalėdų. Ypatingą dėmesį šeimai skirdavo Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II. Daugybę kartų ir įvairiomis progomis jis domėdavosi santuokų ir šeimos reikalais. Tai popiežiaus lenko iniciatyva pradėta rengti Pasaulio šeimų susitikimus, kurie organizuojami kas trejus metus (artimiausias įvyks 2015 metais Filadelfijoje).
Ateinančiais metais sukanka 20 metų, kai pirmą kartą 1994-aisias buvo paskelbti Tarptautiniai šeimos metai, parodę šeimos reikšmę pasaulio ekonominei ir visuomeninei raidai. Savotišku jų tęsiniu yra kasmet gegužės 15-ąją minima Tarptautinė šeimos diena. Ją 1996 metais paskelbė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinė Asamblėja. Todėl ir artėjančius 2014-uosius JTO paskelbė Šeimos metais. Tarp pagrindinių metų minėjimo temų – kova su šeimų skurdu, šeimos ir darbo santykių problematika, geresnė visuomeninė integracija, kartų solidarumas šeimoje ir visuomenėje. Kitąmet nuo vasario iki birželio planuojami ekspertų susitikimai, skirti šeimos struktūrų raidai, šeimai palankios įstatymų leidybos politikai, skurdžiai gyvenančių šeimų problematikai ir kartų solidarumui.
Teresa Vorobej
Autorės nuotr.
"Vilniaus krašto savaitraštis"
