Pirmasis toks susitikimas Vilniaus arkivyskupijoje prasidėjo per vieną didžiausių mariologinių švenčių - Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmes - gruodžio 8-ąją ir tęsėsi gruodžio 9-10 dienomis. Kongrese dalyvavo tikintieji iš įvairių Lietuvos miestų, o tarp prelegentų buvo ir šios temos žinovai iš Lenkijos: pranciškonas, prof. habil. dr. tėvas Stanislav Celestyn Napiurkovski (Stanisław Celestyn Napiórkowski), kadaise vadovavęs pirmajai Lenkijoje Mariologijos katedrai Liublino katalikiškajame universitete, ir dr. Monika Valus (Waluś), dogmatikos dėstytoja Varšuvos kardinolo Stefano Vyšinskio universitete ir kunigų seminarijose Krokuvoje ir Plocke.
Pažinti Mariją
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ėmėsi globoti renginį. Kvietė, kad kongreso dalyviai „išplauktų giliau ir pažvelgtų į savo tikėjimą per Marijos asmenybės prizmę“.
Pirmoji kongreso diena, gruodžio 8-oji, buvo skirta jaunimui. Bažnyčioje vyko katechezės ir šv. Mišios, kurias aukojo vyskupas nominatas Darius Trijonis. Vakare kongreso dalyviai dalyvavo Šviesos rožiniame Trakų mieste.
„Ėjome miesto gatvėmis su žvakėmis kalbėdami rožinį. Buvo mūsų daug. Manau, kad tai buvo gražus jaunų žmonių tikėjimo liudijimas“, - pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė kongreso organizatorius, Trakų parapijos klebonas kun. J. Varaneckas. Pabrėžė, kad kongresas yra istorinis įvykis, juk nei prieš karą, nei po karo nieko panašaus Vilniaus arkivyskupijoje nebuvo. „Tai mus įpareigoja, kad atgaivintume savo sielas. Įpareigoja ir neseniai mūsų bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas bei Marija arčiau pažinti norinčių žmonių susidomėjimas“, - sakė klebonas.
Pamaldumas ir dogmos
Pagrindinė kongreso diena buvo šeštadienis, gruodžio 9-oji, kai vyko konferencija ir diskusija apie Marijos vaidmenį Išganymo darbe ir Jos užtarimą pas Sūnų. Konferencija prasidėjo Trakų bazilikoje šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas kartu su kongrese dalyvaujančiais kunigais. Vėliau tikintieji persikėlė į posėdžių salę, kur vyko paskaitos ir diskusijos apie Dievo Motiną.
Doc. Dr. Vytautas Ališauskas kalbėjo apie Mariją kaip apie tobulą Kristaus mokinę. „Marija negali kontroliuoti tam tikrų dalykų, ji gyvena Dievo Žodžiu ir nori priimti viską, ką sako Jėzus, o tai yra tikros motinystės ženklas“, - sakė V. Ališauskas. Kun. dr. Arnoldas Valkauskas iš Kauno arkivyskupijos pristatė pranešimą apie marijines dogmas. Kalbėjo, be kita ko, kad kai kurių su Marija susijusių tiesų paskelbimas rėmėsi ilgų šimtmečių Bažnyčios tradicijomis ir tikinčiųjų pamaldumu.
„Įsitikinimas apie ypatingą Dievo Motinos statusą ir Nekaltąjį Jos Pradėjimą buvo labai gyvas tarp gyventojų, o tai turėjo įtakos dogmos susiformavimui“, - kalbėjo kun. dr. A. Valkauskas.
Per Jėzų į Mariją
Prelegentai iš Lenkijos - prof. tėvas S. C. Napiurkovski ir dr. M. Valus - kalbėjo apie popiežiaus lenko šv. Jono Pauliaus marijinį pamaldumą.
„Mažai žinojau apie šią vietą, o gavęs kvietimą į konferenciją svarsčiau apie mano paskaitos temą. Tuomet sužinojau, kad prie bažnyčios stovi Šv. Jono Pauliaus II paminklas, ir tai man pasufleravo sprendimą - pristatyti Jono Pauliaus II mokymą apie Mariją. Juk jis buvo žinomas kaip popiežius, kuris be galo pasitikėjo Dievo Motina“, - „Vilniaus krašto savaitraščiui“ sakė pranciškonas.
Svečių iš Lenkijos paskaita buvo susijusi su šv. Jono Pauliaus II mariologiniais nustebimais. Tėvas S. C. Napiurkovski išskyrė 18 netipinių, kaip „marijiniam popiežiui“, tezių popiežiaus mokyme. „Įdėmiai klausydamasis to, ką kalbėjo ir rašė apie Dievo Motiną šv. Jonas Paulius II, pažymėjau 18 nustebimų. Kviečiu stebėtis su manimi“, - sakė pranciškonas ir pradėjo vardyti: keturi nustebimai enciklika „Redemptoris Mater“, 2 rožinio nustebimai, 2 nustebimai Fatima, Kalvarijos nustebimai, 4 nustebimai tuo, kaip sėmėsi iš šv. Liudviko Grigiono de Montforto (iš jo marijinio pamaldumo Karolis Voityla pasiėmė savo kaip vyskupo, o po to ir popiežiaus, šūkį „Totus Tuus“ („Visas Tavo“), nustebimas ikonos teologija, nustebimas šūkiu „Per Iesum ad Mariam“ („Per Jėzų į Mariją“), nustebimas programa „Jėzau, pasitikiu Tavimi!“ marijoniškume, 2 nustebimai tėvu Maksimilijonu Marija Kolbe.
„Popiežius iš Lenkijos buvo žinomas dėl savo prisirišimo prie Dievo Motinos, todėl galėjome tikėtis, kad pradės nuo marijinės enciklikos. Taigi ne: pradėjo nuo enciklikos apie gailestingumo kupiną Dievą, apie Kristų Išganytoją ir apie Šventąją Dvasią, o tik po to apie Dievo Mariją. Taip viskas turi būti, viskas savo vietose: iš pradžių didėlė Trilogija apie Viešpatį Švenčiausioje Trejybėje ir tik po to visas likęs pasaulis su mūsų Viešpaties Motina pirmiausia“, - kalbėjo prof. habil. dr. tėvas S. C. Napiurkovski.
Kalbėdamas apie rožinio pamaldumą jis pabrėžė, kad tai šv. Jonui Pauliui II turime būti dėkingi už rožinio praplėtimą papildomais Šviesos slėpiniais. Pastebėjo, kad popiežius patarė ne tik kalbėti rožinį, bet ir jį kontempliuoti. Prof. S. C. Napiurkovski atkreipė dėmesį į vieną detalę: Evangelijoje yra vienintelė Dievo Motinos malda, vadinamoji Magnificat „Mano siela šlovina Viešpatį“, ir ši vienintelė malda nepateko į rožinį. Nors Bažnyčia kartoja ją kas vakarą per mišparus.
„2000 metais dalyvavau Romoje vykusiame Tarptautiniame mariologijos kongrese. Šv. Mišioms jo pabaigoje vadovavo popiežius. Jis sakė ir pamokslą, jį baigė labai paprastai ir kartu nepaprastai. Paprastai pasakė: Taigi pas Jėzų per Mariją. Tačiau tuo nebaigė homilijos, o pakėlęs akis nuo teksto, patylėjo akimirką ir pasakė: O taip pat pas Mariją per Jėzų“, - pasakojo pranciškonas iš Nepokalianuvo (Niepokalanów). Po šių popiežiaus žodžių Lenkijoje buvo surengtas simpoziumas, kuris išaiškino, kad turimas omenyje ne Jėzaus užtarimas pas Motiną. O tai, kad tas, kuris žvelgia į Kristaus slėpinius, tas pastebės juose ir Dievo Motiną. Pastebės teisingose proporcijose ir teisingoje Jos vietoje. Kontempliuodami Jėzų galime teisingai pažinti Jo Motiną.
Atminimo kultūra
Antrojoje dienos dalyje kongreso dalyviai galėjo rinktis teminius užsiėmimus. Juose kalbėta apie tai, ką reiškia kreipiniai Švč. Mergelės Marijos litanijoje, apie Mariją ir Šventąjį Raštą, buvo apžvelgta Švč. Mergelės Marijos ikonografija, kalbėta apie Marijos giesmes grigališkajame chorale. Norintieji galėjo dalyvauti paskaitoje-ekskursijoje į Trakų baziliką „Trakų Madonos kultas kaip atminties kultūros reiškinys“.
Kongreso dalyviai turėjo progą dalyvauti diskusijoje su forumo prelegentais. Susitikime dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, dr. V. Ališauskas, prof. habil. dr. S. C. Napiurkovski. Vakarop buvo parodyta monodrama „Tikiu visa apimančia tavo meile“ (rež. Arvydas Lebeliūnas).
Sekmadienis, gruodžio 10 d., buvo bendruomenės diena bazilikoje. Šv. Mišias lenkų kalba aukojo pranciškonas tėvas S. C. Napiurkovski ir savo pamoksle atkreipė dėmesį į tai, kur Marija yra pavyzdys tikintiesiems. Šv. Mišias lietuvių kalba aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupo augziliaro vadovaujami kunigai. Po pamaldų įvyko koncertas „Giesmės Švč. Mergelei Marijai“, jas giedojo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras ir Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras.
„Baigiame Mariologijos kongresą, kuris padėjo sustiprinti žinias apie Marijos gyvenimą. Buvome ir toliau esame Jos mokykloje. Žvelgiame į Ją, karūnuotą prieš 30 metų, ir prašome Jos užtarimo, kad būdami Jos vaikai ištikimai eitume paskui Jėzų, kurdami Dievo Karalystę mūsų šeimose ir bendruomenėse“, - sakė vyskupas A. Poniškaitis.
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis