Besibaigiantys Reformacijos metai pažymėti tokių reikšmingų įvykių kaip pernai įvykęs popiežiaus Pranciškaus vizitas Švedijoje ir Katalikų bažnyčios ir Pasaulinės liuteronų federacijos atstovų pasirašyta bendra deklaracija. „Tai, kas mus vienija, yra daugiau už tai, kas mus skiria“, - rašoma deklaracijoje.
Jubiliejinė data paminėta ir Vilniuje: rugsėjį buvo atidengtas Martyno Liuterio paminklas. Skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta skulptūra pastatyta liuteronų bažnyčios šventoriuje Vokiečių g. 20. Iškilmės vyko dalyvaujant didžiausių krikščioniškų konfesijų Lietuvoje atstovams - Vilniaus metropolitui arkivyskupui Gintarui Grušui ir kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos atstovui kun. Vladimirui Seliavko ir Lietuvos evangelikų reformatų generaliniam superintendentui kun. Tomui Šernui. Paminklą atidengė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas vyskupas Mindaugas Sabutis.
Protestantai ir liuteronai
Sąvoka „protestantizmas“ turi gana plačią reikšmę. Šalia liuteronų, kalvinų, metodistų ir baptistų protestantais apibūdiname taip pat visą virtinę nepriklausomo pobūdžio ir kanoninės santvarkos bendruomenių. Istoriškai ir genetiškai pirmoji protestantizmo šaka yra evangelizmas arba Reformacinės bažnyčios, t. y. kilusios tiesiogiai iš Reformacijos - liuteronai ir evangelikai reformatai (vadinamieji kalvinai, Jono Kalvino sekėjai).
2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 18,4 tūkst. liuteronų (0,6 proc. visų gyventojų) ir per 6,7 tūkst. evangelikų reformatų (kalvinų) (0,22 proc.).
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas yra vyskupas Mindaugas Sabutis. Bažnyčia turi 56 parapijas. Pagrindinė būstinė yra Vilniuje, Vokiečių g. 20. Pirmoji liuteronų bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1555 metais, tačiau sudegė. Naujoji mūrinė bažnyčia atlaikė kelis gaisrus. Dabartinė pastatyta XVIII amžiuje. Po 1945 m. gaisro komunistinė valdžia įrengė joje krepšinio salę. Liuteronai atgavo bažnyčią 1991 metais.
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vyriausiasis dvasininkas - generalinis superintendentas - yra kun. Tomas Šernas. Bažnyčia turi 14 parapijų. Sinodo būstinė yra Biržuose (Reformatų g. 1), Konsistorijos būstinė - Vilniuje (Pylimo g. 20). Pirmoji evangelikų reformatų bažnyčia Vilniuje pastatyta priešais Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. 1640 m. seimo teisės sprendimu evangelikų reformatų bažnyčia buvo nugriauta, jai skirta vieta už miesto mūrų - tuomet pastatyta medinė bažnyčia, kurią juosė kalvinų kapinės. Dabartinė evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1830-1835 metais. Jai suteikta įdomi architektūrinė forma - 1939 metai ant bažnyčios frontono buvo trys skulptūrinės kompozicijos, dabar išlikusi viena - „Kristus kalba miniai“. Ant stogo kadaise stovėjo trys skulptūros - moters su kryžiumi ir dviejų angelų. Šiuo metu jų nebėra. Sovietmečiu evangelikų liuteronų bažnyčia buvo paversta kino teatru „Kronika“. Tikintiesiems bažnyčia sugrąžinta 1991 metais.
Lietuvos kunigaikščiai Mikalojus Radvila Juodasis ir Rudasis perėjo į kalvinų tikėjimą, tuo siekdami Lietuvą atriboti nuo katalikiškos Lenkijos ir pravoslaviškos Rusijos įtakos. Rudojo palikuonys liko ištikimi protestantų apeigoms, todėl jo giminės šaka dar vadinama protestantiška.
Beieškant to, kas vienija
Liuteronų bažnyčios visame pasaulyje yra susibūrusios į 1947 m. įkurtą Pasaulinę liuteronų federaciją, kurios būstinė yra Ženevoje. Kadangi liuteronai yra stipriausia ir labiausiai organizuota iš Reformacijos kilusi konfesinė grupė, būtent su jais nuo II Vatikano susirinkimo Katalikų bažnyčia veda oficialų teologinį dialogą. Svarbiausi jo ligšioliniai pasiekimai - 1999 metų Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos ir Pasaulinės liuteronų federacijos atstovų pasirašyta „Bendra deklaracija dėl mokymo apie nuteisinimą“ bei 2013 metais paskelbtas bendras mišrios - abiejų konfesijų teologų - komisijos dokumentas „Nuo konflikto prie bendrystės“.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios atstovus galima sutikti ir per įvairius Katalikų bažnyčios organizuojamus renginius: dalyvavo paskelbiant palaimintuoju arkivyskupą Teofilių Matulionį ir per Nacionalinį gailestingumo kongresą. 2014 metais vyko Šeimų šventė krikščioniškoms vertybėms apginti, o surengė ją bendrai krikščioniškos Bažnyčios Lietuvoje: katalikų, ortodoksų, liuteronų ir evangelikų reformatų. Liuteronai taip pat dalyvauja Šviesos kelio procesijose, kurios organizuojamos kasmet prieš prasidedant Gailestingumo savaitei, Antrojo Velykų sekmadienio išvakarėse. Tuomet viena iš maldos stočių vyksta liuteronų bažnyčioje.
Švęsti skyrybas?
Katalikų bažnyčios hierarchai dalyvavo renginiuose minint Reformacijos metines. Tai buvo sukėlę nepasitenkinimą ir kritiką: ar reikėtų švęsti įvykį, kuris - būdamas skaudžia ir vis dar neužmirštama gilia žaizda - sukėlė dar vieną padalijimą krikščionybėje. Tai lyg ilgus metus trukusi santuoka staiga žlugtų, o po kurio laiko bendrai švęstų skyrybų metines. Kai kurie tokio minėjimo kritikai pateikia argumentą, neva bendrai dalyvaudamos metinių minėjimo renginiuose abi šalys išsižada savo tapatybės.
Popiežiaus Pranciškaus ir Pasaulinės liuteronų federacijos pasirašytoje deklaracijoje pažymima, kad minėdamos Reformacijos 500-ąsias metines abi šalys „aprauda Kristų ir tai, kad kadaise bendrai sužeidė matomą Bažnyčios vienybę“. Deklaracijoje besąlygiškai atmetama bet kokia neapykanta ir prievarta, buvusi ir dabartinė, ypač taikoma dėl religijos.
Minėdamos Reformacijos 500-ąsias metines Bažnyčios nesiekia užtušuoti jų vis dar skiriančių skirtumų ar sukurti naują „light“ versijos krikščionybės modelį, o tik trokšta kartu padėkoti Viešpačiui už Dievo Žodžio ir Evangelijos dovanas, kuriomis nenuilstamai vadovaujasi abi bendruomenės ir kurias atpažįsta savo kasdieninėje ganytojiškoje veikloje.
***
Priimta, kad protestantizmas, kaip atskira krikščionybės šaka, atsirado 1517 metais. Simboline jo atsiradimo data laikoma tų pačių metų spalio 31-oji, kai vokiečių vienuolis augustijonas Martynas Liuteris, kaip manoma, prikalė prie katalikų bažnyčios Vitenberge durų 95 tezes, kuriose išreiškė abejones dėl katalikų tikėjimo tiesų, o ypač - dėl atlaidų. Temos žinovai šiuo metu yra įsitikinę, kad nei tą dieną, nei vėliau, nei jokiame kitame mieste Liuteris tų tezių nebuvo prikalęs, o visas šis reikalas - keliolika metų vėliau jo mokinio ir bičiulio Pilypo Melanchtono pramanas. Vis dėlto paskutinė spalio diena visuotinai minima kaip ne tik liuteronizmo, bet ir visos Reformacijos pradžia.
Protestantizmas, kurio dalimi yra liuteronizmas, yra antroji pagal išpažinėjų skaičių po katalikybės krikščionybės šaka. Jam priklauso apie 400 mln. narių. Evangelikų Bažnyčios protestantizme yra gausiausios - šiuo metu visame pasaulyje gyvena apie 60 mln. liuteronų ir per 70 mln. evangelikų reformatų. Evangelikų judėjimui taip pat priklauso metodistai, nors jų atsiradimas datuojamas 1738 metais.
Antrasis judėjimas protestantizme - vadinamosios laisvosios Bažnyčios, kurios taip pat vadinamos evangelinėmis arba evangelikalinėmis, skirtingai nuo evangelikų. Jų atsiradimas siejamas su vadinamąja II reformacija, kuri įvyko jau tarp pačių protestantų, daugiausia - Jungtinėse Amerikos Valstijose XVIII ir XIX amžių sandūroje. Taip atsirado tokio tikėjimo bendruomenės kaip: baptistai, darbistai, evangelinio tikėjimo krikščionys, septintosios dienos adventistai ir t. t.
Trečiasis didelis ir šiuo metu sparčiai besivystantis protestantizmo judėjimas - pentekostalizmas, t. y. sekminininkų judėjimas.
Atskirą grupę sudaro bendruomenės, kurios yra kilusios iš protestantizmo, tačiau šiuo metu savo mokyme yra taip nutolusios nuo daugelio pagrindinių krikščionybės principų, kad sunku jas priskirti prie krikščioniškųjų, taigi - ir prie protestantiškųjų. Tai - be kita ko, Jehovos liudytojai, kurie atmeta Švč. Trejybės dogmą ir Kristaus dieviškumą; mormonai, kurie turi savo Bibliją - Mormono knygą (sudaryta iš 11 kitų knygų) bei praktiškai laiko savo įkūrėją Josephą Smithą lygų Kristui; kvakeriai (Bičiulių draugija), kurie atmeta liturgiją ir sakramentologiją.
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis