Sekmadienį, rugpjūčio 27 d., tikintieji užpildė Vilniaus pranciškonų bažnyčią, kad pasidalytų savo džiaugsmu su vienuoliais, kurie šių metų kovą –po 77 metų – atgavo nuosavybės teises į vienuolyną. „Tai – tikrai istorinis momentas Vilniui ir visai Lietuvai“, – kalbėjo atvykusieji į vienuolyno pastatų pašventinimą.
Iškilmės prasidėjo bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo pranciškonų konventualų ordino generolas tėvas Markas Taska (Marco Tasca), – jis specialiai ta proga atvyko iš Italijos, generalinis asistentas tėvas Jacek Ciupinski (Ciupiński), Gdansko provincijos provincijolas tėvas J. Maciejovski, pranciškonų provincijolo delegatas Lietuvai tėvas Piotr Strocen (Stroceń), taip pat keliasdešimt kunigų iš Lietuvos ir kitų šalių, o tarp jų – Ščecino vyskupas emeritas Blažej Krušylovič (Błażej Kruszyłowicz) ir Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas.
Pašaukti atstatyti Bažnyčią
Eucharistijos metu dėkota Dievui už tai, kad teisingumas nugalėjo – pranciškonai atgavo savo turtą. Vilniaus vienuolyno gvardijonas ir bažnyčios rektorius tėvas Marekas Detlavas (Marek Adam Dettlaff), padėjęs daugiausia pastangų, kad pranciškonai galėtų atgauti tiek bažnyčią, tiek vienuolyną, pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė, kad savo padėkos maldas aukoja už visus žmones, kurie rėmė vienuolių pastangas. O tai iš tikrųjų didelis žmonių būrys: ir teisininkai, ir verslininkai, ir politikai, ir vienuoliai, ir dvasininkai, ir tikintieji pasauliečiai, sudarantys šios vietos bendruomenę. Daug jų atėjo į pašventinimo iškilmes. Kartu meldėsi ir Lenkijos, Latvijos, Estijos ambasadų bei Apaštališkosios nunciatūros atstovai.
Homilijoje JE arkivyskupas priminė Evangelijos žodžius, kai į Jėzaus klausimą, kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų, šv. Petras atsako: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
„Apaštalai buvo pašaukti skelbti Gerąją Naujieną apie Jėzų visam pasauliui. Šiandien ji ne mažau aktuali nei prieš 2 tūkstančius metų. Su Gerąja Naujiena mažieji broliai atvyko į Lietuvą žodžiu ir gyvenimu skelbti, kad Jėzus yra Mesijas ir mūsų Išganytojas. Trys Kryžiai virš Vilniaus primena mums apie pranciškonų kankinių mirtį. Jie skelbė Dievo Žodį, kai tai buvo patogu ir nepatogu, aukojo savo gyvenimą, būdavo išvaromi ir dažnai netekdavo savo turto. Ši kančia ir šios žaizdos liudija Kristų, nes nėra krikščionybės be kryžiaus slėpinio. Atgautame vienuolyne irgi yra tų žaizdų, kai ne kartą išgrobstytas buvo mūsų tautos kankinystės liudininkas“, - kalbėjo arkivyskupas G. Grušas, primindamas šv. Pranciškų, kuris plyta po plytos atstatinėjo mažą bažnytėlę, kol suprato, kad Dievas prašo jo atstatyti ne mūrinį pastatą. „Broliai Lietuvoje turės atstatyti bažnyčią ir vienuolyną, tačiau svarbesnis yra gyvosios Bažnyčios atstatymo darbas: skelbti amžino gyvenimo viltį ir gydyti žmones nuo netikrų vilčių. Mūsų laikais vėl plinta savotiška pagonybė, taigi esate pašaukti skelbti Kristų visu savo gyvenimu. Nepamirškite kalinių ir nuskriaustųjų, gyvenkite be gobšumo, aukokite Dievui padėkos auką, nepamirškite daryti gera ir dalykitės gerumu su kitais…“, - ragino Vilniaus metropolitas.
Solidarumo ir vienybės vieta
Padėkos žodžius Eucharistijos pabaigoje tarė pagrindiniai pranciškonų vyresnieji. Ordino generolas tėvas M. Taska džiaugėsi, kad pranciškonai gali papasakoti ilgą Bažnyčios Lietuvoje istoriją, pranciškonų ordino šiame krašte istoriją. Jis pabrėžė, kad kartu su istorija, kurią pranciškonai gali papasakoti, yra istorija, kurią privalo kurti.
„Jums iškeltas iššūkis pasakyti pasauliui, kaip gera būti krikščionim. Lotynų kalba vienuolynas - tai „convento“ - reiškia „būti kartu“. O broliškasis gyvenimas kartu reiškia apaštalinę tarnystę, evangelizaciją ir liudijimą, - sakė pranciškonų generolas, pabrėždamas, kad vienuolynas yra solidarumo vieta, kur kartu gyvena ir stiprūs, ir silpni, sveiki ir ligoniai, o vienija juos solidarumo idėja. - Todėl man labai patinka projektas įkurti šiame vienuolyne kultūros ir dvasingumo centrą, kuriame galime augti kaip žmonės ir kaip vienos bendruomenės nariai. Vienuolynas yra vieta, kur galima bus semtis naudos iš įvairovių, kurių čia turėtų atsirasti.“
Šv. Mišių pabaigoje tikintieji su metropolitu ir kunigais persikėlė į vienuolyną, kurio pašventinimas prasidėjo nuo koplyčios. Bažnyčios choras „Schola Franciscana“ pradėjo giedoti Visų Šventųjų litaniją, o Vilniaus metropolitas, vyskupai ir pranciškonų vyresnieji pašventino pastatą. Prie progos tikintieji galėjo apžiūrėti vienuolyno patalpas ir kiemą.
„Jėga išvaryti“
Iki rugpjūčio pradžios vienuolyno patalpos Pranciškonų ir Lydos gatvių kampe įsikūrusio baro „7 Fridays“ savininkai (bendrovė „Pikantiškas maistas“) nenorėjo atlaisvinti patalpų. Nuomos sutartis su baru baigėsi š. m. kovo 31 dieną. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sakralinės paskirties pastatuose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Todėl ordinas nenorėjo toleruoti fakto, kad jam priklausančiame pastate veiks baras. Pranciškonai išsiuntė pranešimą, kad nepratęs sutarties su baru. Tačiau to nepaisydamas, nuo kovo pabaigos iki rugpjūčio pradžios baras patalpų neatlaisvino. Todėl rugpjūčio 9 d. antstolis kartu su pranciškonais užėmė šias patalpas. Patalpų ir jose esančio turto būklė buvo aprašyta ir užantspauduota, o ligšioliniams nuomininkams pasiūlyta jį atsiimti. Tačiau bendrovės „Pikantiškas maistas“ vadovybė, siekdama sukelti įtampą ir papiktnaudžiauti visuomenės dėmesiu, pasirinko pranciškonų šmeižimo būdą. Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė apkalbos, neva vienuoliai prievarta varė baro darbuotojus. Baro savininkai spėjo kreiptis į teismą reikalaudami grąžinti jiems galimybę tęsti veiklą vienuolyno patalpose.
Dvi savaites tėvas M. Detlavas nepalieka vienuolyno, į pagalbą atskuba ir tikintieji, jie kiaurą parą budi, palaikydami pranciškonus. 2017 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apylinkės teismas atmetė bendrovės „Pikantiškas maistas“ skundą nurodydamas, kad „teismas negali teigti, jog atsakovas Mažųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynas elgėsi neteisėtai reikalaudamas perduoti jam nuosavybės teise priklausančias nuomojamas patalpas“. Šiuo metu baro savininkai įpareigoti pasiimti savo turtą, o atlaisvintose patalpose vienuoliai planuoja įrengti celes.
***
„Nesunku pastatyti naujus namus. Tikras menas padaryti taip, kad jie turėtų dvasią“, - pranciškonams dabar iškilęs tikras iššūkis. Juk neužtenka atgauti vienuolyną, reikia padaryti taip, kad jis pradėtų veikti pagal paskirtį - turėtų tapti religinės, piligriminės, kultūrinės paskirties centru, kur dirbs psichologai, psichiatrai, menų ir net gyvūnų terapijos specialistai. Patalpos bus skirtos ir evangelizacinei veiklai: vyks susitikimai, seminarai, rekolekcijos ir pan. Planuojama, kad vienuolyno patalpose bus rengiamos parodos, koncertai, vyks choro repeticijos, bus vykdoma kita kultūrinė ir edukacinė veikla. Dalis pastato patalpų ir toliau bus nuomojamos.
http://l24.lt/lt/religija/item/207962-pran-cis-ko-nai-pa-sven-ti-no-gra-zin-ta-vie-nuo-ly-na-con-ven-to-reis-kia-bu-ti-kar-tu#sigProGalleriae47ecf1336
Vilniaus krašto savaitraštis