Visi krikščioniškieji pastatai statomi turint aiškų tikslą – ne atrasti ar įkūnyti dievybę, bet susirinkti toje erdvėje ir visiems bendrai sukurti stebuklo, vilties, gerovės, meilės jausmus. Būnant kartu, tikėjimo šviesa spindi ryškiau – turbūt tai byloja ir didingieji bazilikų pastatai. O jų didybė vėlgi matuojama pirmiausia žmogiškuoju, ne dieviškuoju matu – kuo daugiau krikščionių sutilps tose milžiniškose erdvėse, tuo stipresnis, galingesnis bus ir tikėjimo pajautimas.

Nors įprasta ir bažnyčias vadinti Dievo namais, tačiau bet koks krikščioniškas pastatas pirmiausia yra tikinčiųjų namai. Vadinasi, visi mes, kurie tikime, esame stiprūs ir drąsūs pirmiausia tuo, kad kone visur ir visada galime rasti bendraminčių, aptikti sau namus. Nesvarbu, kur esame, nes kai tik įžengiame į tikintiesiems sukurtą erdvę, mes žinome: esame savi, laukiami. Čia išnyksta ribos, dingsta atstumas, reikšmės nebeturi išorinio pasaulio trikdžiai.

Šį kartą siūlome pasigrožėti Lenkijoje esančia Augustavo Šv. Jėzaus širdies bazilika.

• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
• © Nerijaus Pugačiausko nuotr. © Nerijaus Pugačiausko nuotr.
•