Palaimintuoju per šv. Mišias jį paskelbė popiežiaus Pranciškaus atsiųstas Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato).
Iškilmingos šv. Mišios vyko lotynų kalba, jose dalyvaujantys žmonės gavo knygeles su lietuvišku giesmių vertimu bei natomis. Garbės sargyba iš Katedros į aikštę atnešė sarkofagą su T. Matulionio palaikais.
Mišių pradžioje, po Kyrie Eleison („Viešpatie, pasigailėk“) giesmės, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipėsi į kardinolą A. Amatą ir taip per jį prašė Šventąjį Tėvą Pranciškų, kad į palaimintųjų gretas įrašytų T. Matulionį - Kaišiadorių vyskupą.
Kunigas Mindaugas Sabonis, T. Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius, perskaitė arkivyskupo T. Matulionio biografiją.
Tada kardinolas A. Amatas perskaitė popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką, kuriuo tvirtinama, kad arkivyskupas T. Matulionis, didvyriškas Evangelijos liudytojas, garsus Bažnyčios tarnas, ateityje būtų vadinamas Palaimintojo vardu.
Tuo viešu iškilmingu popiežiaus laiško skelbimu T. Matulionis ir buvo paskelbtas palaimintuoju. Paskui buvo atidengtas palaimintojo T. Matulionio paveikslas.
Beatifikacijos - skelbimo palaimintuoju - procesas labai ilgas ir sudėtingas. T. Matulionio byloje šis procesas prasidėjo 1990 m. ir tęsėsi iki 2016-ųjų balandžio.
Po apeigų T. Matulionio relikvijos bus perneštos į Katedrą, kur iki 23 val. bus galima prašyti Teofiliaus užtarimo asmeniškai.
Patyręs represijas T. Matulionis išliko tėviškas ir tvirtas, tikras lietuvių tautos didvyris, savo gyvenimu paliudijęs evangelijos išmintį, kad tiesa padarys mus laisvus. Jokie sovietinio režimo gąsdinimai, kankinimai ir trėmimai nesunaikino jo meilės Dievui ir artimui.
Skelbimas palaimintuoju - tai žingsnis į pripažinimą šventuoju. Arkivyskupas metropolitas G. Grušas patvirtino, kad yra vilčių, jog arkivyskupas T. Matulionis gali būti paskelbtas šventuoju. Bet tam reikia, kad žmonės prašytų jo užtarimo, kad įvyktų stebuklų.
T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje. Mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Petrapilyje T. Matulionis buvo įšventintas į kunigus, darbavosi Latvijoje - Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 m. - Petrapilyje.
1923 m. kunigas T. Matulionis buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis jį slapta įšventino į vyskupus. 1929 m. rudenį vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija).
1933 m. spalio 19 d. vyskupas Teofilius, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1936 m. rudens apsigyveno prie seserų benediktinių bažnyčios Kaune kaip jos rektorius. Įvedė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 m. ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas.
1943 m. popiežius Pijus XII T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. jį vėl suėmė ir išvežė į Vladimiro kalėjimą, vėliau - į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžo tik po 10 metų. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyveno Birštone.
1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone savo kambaryje slapta į vyskupus T. Matulionis įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį „nusikaltimą“ 1958 m. spalio 17 d. naktį valdžia vyskupą Teofilių išvežė iš Birštono ir apgyvendino Šeduvoje.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti Vatikano II susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d., arkivyskupo bute Šeduvoje buvo daroma krata, kurios metu jam buvo suleista neaiškios sudėties injekcija. Rugpjūčio 20-ąją arkivyskupas T. Matulionis mirė.
