„Garbingasis Teofilius tampa mūsų tautos vėliavnešiu. Jis, 16 metų kalėjęs, iškentėjęs, niekada nebuvo palaužtas ir dabar iškeliamas ne tik Lietuvos mastu, bet pasaulio mastu, visuotinės bažnyčios mastu kaip palaimintasis. Jis iškelia ir primena pasauliui visas kančias, visas tremtis, kurias esame patyrę, ir tuo būdu iš tikrųjų yra ir simbolis ne tik savo šventuoju gyvenimu, bet mūsų tautos istorijos“, - interviu LRT radijui sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Būsimas palaimintasis Teofilius - tai pirmas, kuris pasiekė tą garbę Lietuvai būnant laisvai. Pirmą kartą Lietuvos žemėje švęsime tokį įspūdingą ir istorinį įvykį“, - sakė arkivyskupas. Pasak jo, šis įvykis - tai paliudijimas, kad žmogus yra pašauktas į didesnius dalykus negu kasdienė rutina, yra mums rodyklė į tiesą.
Jis itin pabrėžė būsimo palaimintojo T. Matulionio gilų pasitikėjimą Dievo apvaizda visokiomis gyvenimo sąlygomis. T. Matulionis, anot arkivyskupo, jokiomis aplinkybėmis niekada nepametė savo vidinės ramybės, niekada neprarado savo laisvės. „Laisvas žmogus kalėjime mums gali skambėti keistai, bet iš tikrųjų mūsų vidinė laisvė yra tikroji laisvė“, - pažymėjo G. Grušas. T. Matulionis visose gyvenimo nelaimėse ir nesėkmėse visuomet išlaikė artimą ryšį su Dievu. Jo gili malda jam padėjo pakelti visus gyvenimo sunkumus, ir tas ryšys su Viešpačiu, atrodo, toks paprastas dalykas, bet kaip mums dažnai jo trūksta, pabrėžė Vilniaus arkivyskupas. Anot G. Grušo, Teofilius, tiek daug atkentėjęs šiame gyvenime, bet nepraradęs vidinės ramybės, vidinės pusiausvyros, rodo mums kelią. Jis ne tik užtaria, bet yra mums pavyzdys.
Per būsimą palaimintąjį Teofilių, kalbėjo Vilniaus arkivyskupas, Lietuvos istorija yra iškeliama į pasaulinį lygmenį, primenamos ne tik Teofiliaus, bet visų mūsų tautiečių kančios, aukos, primenami tie dar nepaskelbtieji kankiniai, kurių būta daug. Turime niekada to nepamiršti, turime prisiminti ir kitus kankinius pasaulyje, sakė arkivyskupas G. Grušas.
Beatifikacijos apeigos mūsų šalyje vyks pirmą kartą. Šeštadienį sarkofagas su relikvijomis iš Kaišiadorių bus pervežtas į Vilniaus arkikatedrą, o sekmadienį vyksiančiose Mišiose T. Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju.
Sekmadienį bus šv. Mišios, jos, kadangi iš Vatikano atvažiuoja kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), vyks lotynų kalba, apie beatifikacijos apeigas pasakojo arkivyskupas G. Grušas. Mišiose dalyvaujantys žmonės turės knygeles su vertimu į lietuvių kabą. Mišių dalyje po Kyrie Eleison („Viešpatie, pasigailėk“) giedojimo pačioje pradžioje, po tos maldos prašant Dievo gailestingumo, Kaišiadorių vyskupas lietuvių kalba kreipsis į kardinolą A. Amatą, prašydamas, kad pakeltų garbingąjį Teofilių į palaimintųjų garbę. Kardinolas tuo metu perskaitys popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką, kuris yra oficialus dokumentas, ir tuo viešu iškilmingu popiežiaus laiško skelbimu bus paskelbtas palaimintasis Teofilius. Tada, pasak arkivyskupo G. Grušo, bus atnešamos relikvijos, ir nuo to meto jas bus galima viešai garbinti ir prašyti užtarimo. Jos bus atnešamos prie altoriaus, bus atidengtas kanoninis palaimintojo paveikslas ir Mišios tęsis įprastai.
Anot Vilniaus arkivyskupo, dalyvavimas šiose apeigose, šiame istoriniame įvykyje palies visų širdis ir gyvenimus. Tie, kurie iškilmes stebės per televiziją, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, JAV, vėliau ir Prancūzijoje, vieno dalyko negalės patirti - tai yra, kad po apeigų jau palaimintojo relikvijos bus įneštos atgal į Vilniaus arkikatedrą ir iki pirmadienio ryto per naktį žmonės galės prieiti pasimelsti, prisiliesti prie relikvijoriaus prašyti malonių ir stebuklų.
Arkivyskupas G. Grušas ragina žmones kreiptis į palaimintąjį Teofilių, nebijoti prašyti stebuklų. Anot jo, žmonės Lietuvoje dažnai yra labai kuklūs, nenori prašyti malonių. „Drąsiai prašykime, melskimės, kreipkimės į būsimą palaimintąjį, prašykime mums, mūsų artimiesiems, ypač nelaimėse, pagalbos. Stebuklai vyksta“, - sakė interviu LRT radijui Vilniaus arkivyskupas. Pasak jo, mes nesame vieni - tie, kurie iškeliavę prieš mus, kurie yra Danguje, yra skirti mums padėti pasiekti tą malonę, tą ramybę Danguje su Viešpačiu, su jais.
Pirmadienio rytą, 10.00 val., relikvijos bus išvežamos atgal į Kaišiadoris, kur jos bus padėtos į jo garbei skirtą altorių ir koplyčią.
