Savo homilijoje arkivyskupas G. Grušas pabrėžė ypatingą paliatyviosios pagalbos vertę. „Pavardės žmonių, kurie visa širdimi padeda nepagydoma onkologine liga sergantiems ligoniams yra įrašytos danguje“, - kalbėjo gausiai susirinkusiems hospiso darbuotojams, savanoriams, hospiso judėjimą remiantiems žmonėms, ligoniams ir jų šeimų nariams. Pabrėžė, kad ligonių maldos ypač mielos Dievui. Pagrindinė homilijos mintis buvo, kad Vilniaus hospisas įrašytas į Dievo Gailestingumo planą. Šio gailestingumo apaštalė buvo šventoji sesuo Faustina. Taigi jos paminklas, vaizduojantis Šventąją rašančią Dienoraštį, rado labai tinkamą vietą.
Po iškilmingų pamaldų ir paminklo pašventinimo arkivyskupas aplankė hospisą, susipažino su jo personalu ir savanoriais. Hospiso direktorė sesuo Michaela Rak pasidžiaugė, kad dėl bendradarbių samoningumo ir didelio atsidavimo įstaigoje justi vienos didelės, darnios šeimos dvasią. Sunkioms finansinėms situacijoms, kurių nutinka pirmam Lietuvos hospisui, kai sesuo Michaela laužo galvą, iš kur gauti pinigų ateinantiems įstaigos veiklos mėnesiams, jos darbuotojai patikina, kad neatsiradus finansavimo yra pasirengę dirbti nemokamai. „Tai suteikia man sparnus, padeda įveikti bet kokius sunkumus, su kuriais kasdieniniame gyvenime tenka susidurti hospisui“, - didžiuodamasi ir kartu susijaudinusi pasakojo hospiso įkūrėja.
Kad tai ne vien tik gražūs žodžiai, arkivyskupas galėjo įsitikinti vizitacijos metu. Buvo matyti su kokiu atidumu ir meile kiekvieną pacientą traktuoja slaugytojos, gydytojai ir savanoriai. Todėl lankantis arkivyskupui iš jų netrūko padėkos ir dėkingumo žodžių hospiso darbuotojams. G. Grušas su kiekvienu ligoniu pasikalbėjo, pasimeldė jų intencija ir suteikė ganytojišką palaiminimą.
Tadeuš Andžejevski