Pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį (lie­pos 18-20 die­no­mis) Vil­niaus Šv. Dva­sios baž­ny­čio­je ti­kin­tie­ji rin­ko­si į mal­dos bu­dė­ji­mą prie šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo fi­gū­ros, ku­ri yra tiks­li mar­mu­ri­nės fi­gū­ros iš Ita­li­jos Gar­ga­no šven­tės ko­pi­ja. An­ge­lų va­do fi­gū­ros pe­reg­ri­na­ci­jos ini­cia­ty­va pri­klau­so ku­ni­gams mi­cha­li­tams iš Len­ki­jos. Pa­mal­das šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo gar­bei or­ga­ni­zuo­ja ku­ni­gai, ly­din­tys fi­gū­rą – kun. Piotr Pru­sa­ke­vič (Pru­sa­kie­wicz), lei­dyk­los „Któż jak Bóg?“ („Kas yra kaip Die­vas?“) re­dak­to­rius, už pe­reg­ri­na­ci­ją at­sa­kin­gas  kun. Ra­fal Švai­ca (Ra­fał Szwaj­ca) ir bro­lis Ja­ros­lav Vit­kov­ski (Ja­rosław Wit­kow­ski), o taip pat re­dak­to­rės Mag­da­le­na Sverš­čev­ska (Świers­zczew­ska) ir Ka­ro­li­na Šyd­lov­ska (Szydłow­ska).

„Žmo­gui vi­sa­da rei­kia re­gi­mų žen­klų, o šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo fi­gū­ros at­vy­ki­mas į pa­ra­pi­ją lei­džia „pri­si­lies­ti“ prie dva­si­nio an­ge­lų pa­sau­lio“, – pa­sa­kė kun. Ra­fal pa­brėž­da­mas, kad pe­reg­ri­na­ci­ja pa­de­da gilin­ti ti­kė­ji­mą ir at­nau­jin­ti pa­mal­du­mą šven­ta­jam ar­kan­ge­lui.

Ku­ni­gai mi­cha­li­tai pa­brė­žė, kad Bal­to­jo Pi­lig­ri­mo fi­gū­ros at­vy­ki­mas – taip dar va­di­na­ma šv. My­ko­lo fi­gū­ra – yra stip­ry­bės ir ma­lo­nės me­tas. Su­lau­kia­me daug liu­di­ji­mų apie at­si­ver­ti­mus, kai, pa­vyz­džiui, po ke­lias­de­šim­ties me­tų žmo­nės ei­na iš­pa­žin­ties ar iš­mel­džia svei­ka­tos ma­lo­nę. To­dėl vi­sa­da ra­gi­na­me, kad šv. My­ko­lo už­ta­ri­mui pa­ti­kė­tu­me da­ly­kus, ku­rie žmo­giš­kai at­ro­do ne­iš­spren­džia­mi“, – aiš­ki­no tikintiesiems ku­ni­gas.

Ti­kin­tie­ji su­si­rin­kę baž­ny­čio­je prieš va­ka­ri­nes šv. Mi­šias pir­ma­die­nį, lie­pos 18 d., iš­si­ri­kia­vo pa­lei baž­ny­čią, o ku­ni­gai su pa­tar­nau­to­jais iš­kil­min­gai įne­šė fi­gū­rą. Ho­mi­li­jo­je kun. Piotr pa­sa­kė, kad ne­at­si­tik­ti­nai Ar­kan­ge­las at­ke­lia­vo į Vil­nių, ku­ris, kaip pa­brė­žė, yra Gai­les­tin­gu­mo mies­tas su šven­tuo­ju  My­ko­lu fo­ne.

„Šv. Faus­ti­na sa­vo die­no­raš­ty­je ap­ra­šė šv. My­ko­lo ap­si­reiš­ki­mą, Die­vo Gai­les­tin­gu­mo pa­veiks­las iš pra­džių ka­bė­jo šv. My­ko­lo baž­ny­čio­je ir tas pats šven­ta­sis yra Pa­lai­min­to­jo kun. My­ko­lo So­poc­kos glo­bė­jas“, – kal­bė­jo ku­ni­gas ra­gin­da­mas ti­kin­čiuo­sius at­nau­jin­ti kiek pri­mirš­tą pa­mal­du­mą šven­ta­jam Ar­kan­ge­lui.

Po šv. Mi­šių ti­kin­tie­ji pri­ei­da­vo prie fi­gū­ros, pa­lies­da­vo ją, su­dė­da­vo raš­te­lius su už­ra­šy­tais pra­šy­mai, ku­riuos šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo už­ta­ri­mu pa­teik­da­vo Die­vui. Šv. My­ko­las „vie­šė­jo“ Vil­niu­je tris die­nas. Per tą lai­ką bu­vo su­reng­tos pa­mal­dos li­go­niams ir vy­res­niems žmo­nėms su Li­go­nių pa­te­pi­mo sak­ra­men­tu, šei­moms su pa­lai­mi­ni­mu vai­kams ir mal­dos bu­dė­ji­mas va­ka­re. Po pa­mal­dų ti­kin­tie­ji ga­lė­jo įsi­gy­ti at­mi­ni­mui de­vo­cio­na­li­jų, tarp jų – ir Šv. My­ko­lo škap­lie­rių.

Te­re­sa Vo­ro­bej
Vilniaus krašto savaitraštis