Radinys nuo pat pradžių sukėlė didžiulį meno žinovų susidomėjimą. Jau pirminiai tyrimai patvirtino, kad unikali sieninė tapyba Šumsko bažnyčioje - ne tik retas reiškinys Lietuvos sakralinėje architektūroje, bet ir pirmas šalyje visiškai išlikęs iliuzorinis altorius.

Rūpinimasis istorijos paminklu
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ekspertų komisija paskelbė, kad didžiulę istorinę ir meninę vertę turinčias freskas būtina išsaugoti, užkonservuoti ir atnaujinti. Departamento lėšomis buvo atlikti cheminiai tapybos tyrimai bei archeologiniai ir architektūriniai bažnyčios tyrinėjimai.

Prieš ketverius metus pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ Šumsko parapijos klebonas, Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčios rektorius kunigas Miroslav Grabovski sakė, kad unikaliems bažnyčios lobiams atskleidus savo veidą, vienintelė jo svajonė yra juos išsaugoti ir atnaujinti.

„Atnaujinus šį altorių Šumskas daug pelnys ne tik kaip sakralinė vieta, bet ir kaip architektūriniu požiūriu įdomus ir vertingas miestelis“, - kalbėjo kunigas. Parapijos šeimininkas nuosekliai siekia įgyvendinti savo svajonę ir daro viską, ką gali, kad altorius atgautų savo pirminį vaizdą.

Anot kunigo Miroslavo, tiek parapijiečiai, tiek Vilniaus rajono savivaldybė būtinybę grąžinti altoriui buvusią jo šlovę sutiko labai palankiai. Pirmieji žingsniai atnaujinant istorinę vertybę tapo galimi būtent dėl tikinčiųjų pasiaukojimo. Tačiau reikalingų darbų mastas viršijo kuklias vietos bendruomenės galimybes.

Istorinės reikšmės projektas
Kunigo M. Grabovskio iniciatyva per Vilniaus rajono vietos veiklos grupę pagal Europos Sąjungos „Leader“ programą buvo parengtas projektas „Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios pagrindinio altoriaus freskų atidengimas“.

Kaip sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vyr. specialistė Elina Dovgerd, pateikta paraiška įvertinta teigiamai. Projektas įvertintas 222 tūkst. 222 litais. „Šio projekto esmė - grąžinti ir pritaikyti istorinės, etnokultūrinės ir architektūrinės vertės projektą šiandieninėms reikmėms. Jo įgyvendinimas neabejotinai padidins šio Vilniaus rajono kampelio patrauklumą. Tokių „istorinių“ projektų įgyvendinant vietos iniciatyvas turime nedaug“, - teigė E. Dovgerd.

„Nuo pat pradžių freskų restauravimą prižiūri UAB „Vilniaus restauratoriai“. Daug darbų jau atlikta. Visas pagrindinis altorius nuvalytas. Istorinė tapyba visiškai atidengta ir užkonservuota. Šiems darbams reikėjo nepriekaištingo stropumo, nes dažų sluoksniai buvo nuimami rankomis - centimetras po centimetro. Juos dirbo du žmonės ir vasarą, ir žiemą. Beje, Šumsko bažnyčios iliuzorinis altorius tapo vienos restauratorių - Vilniaus dailės akademijos studentės - Žanos Šarupič magistro darbo tema“, - pabrėžė kunigas M. Grabovski.

3D formatas... baroko stiliumi
Architektūrinę erdvę pratęsianti iliuzorinė tapyba buvo būdinga Baroko epochai pereinant į klasicizmo stilių. Būtent šiuo laikotarpiu buvo konsekruota Šumsko bažnyčia.

Stebėtina, kad atidengiant freskas po dažų sluoksniais buvo rastas ne vienas, o du vienas kitą dengiantys vaizdai. Anot ekspertų, pirmas gali būti datuojamas 1789 metais, kai mūrinė bažnyčia (tokia ji išliko iki mūsų dienų) buvo pastatyta pagal architekto Tomo Ruselio (Tommaso Russeli) projektą, o kitas tikriausiai yra vėlesnio laikotarpio.

Sudėtinga ir sunki Šumsko bažnyčios istorija. Napoleono laikais bažnyčią apiplėšė prancūzų kariuomenė. Po 1863 m. sukilimo ji buvo paversta cerkve. Katalikams bažnyčia grąžinta apverktinos būklės: stogas kiauras, presbiterijos grindys sutrūnijusios. Laikas irgi padarė savo. „Tai, ką mes matome šiandien, tai tikriausiai tas antrasis altorius, nes iš pirmojo liko nedaug, - aiškina kunigas. - Tačiau kartu su Kultūros paveldo departamento atstovais priėmėme sprendimą, išlikusius autentiško pirminio vaizdo elementus kiek tik galima sujungti su vėlesne tapyba.“

Šiandien sieninė tapyba net ir nerestauruota atrodo įspūdingai. Budri akis palyginusi su bažnyčioje išlikusiomis autentiško altoriaus fotografijomis lengvai atpažins iš abiejų kolonų pusių stovinčius šv. Petrą ir šv. Povilą. Išliko ir pavienių dekoro elementų. Atliekant tapybos atidengimo darbus išryškėjo ir nuostabi baroko stiliumi tapyta niša centrinėje altoriaus dalyje. „Šiuolaikine kalba mūsų iliuzorinį altorių galima būtų apibūdinti trumpai - paveikslas 3D formatu... Pasirodo, jau baroko laikais toks menas didiesiems meistrams buvo žinomas“, - juokauja kunigas Miroslav.

„Quis ut Deus“
Šiuo metu nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios pagrindinio altoriaus nuimti pastoliai ir uždangos. Sugrąžinant šventovei autentišką vaizdą, buvę užmūryti sovietmečiu, kai ganytojišką darbą čia dirbo dominikonas kunigas Jonas Dominykas Grigaitis, pagrindinėje presbiterijos sienoje iškirsti keturi langai.

Tačiau sugadinti sieninės tapybos fragmentai bus atkurti. Pasak kunigo M. Grabovskio, šiuolaikinės technologijos leidžia kompiuteriniu būdu suprojektuoti ir vėliau - linija po linijos atkurti trūkstamas jų vietas. Visiškai restauravus altoriaus sieną į savo pagrindinę vietą grįš istorinę vertę turintis globėjo - šv. arkangelo Mykolo - paveikslas. O virš jo, kaip ir kadaise, bus užrašas „Quis ut Deus“ („Kas aukščiau Dievo“).

Kol vyko darbai, tikintieji daugiau nei metus meldėsi prie laikino altoriaus. Dabar bažnyčia turi bažnyčios stilių atitinkantį naują įspūdingą medinį altorių. Jo autorius - vietos dailidė Pavel Borysevič. Restauruoti atiduotas tabernakulis. Kiek dar truks darbai klebonas nesiima prognozuoti. Nes viskas priklauso nuo pinigų. O juk investicijų reikia ir kitiems einamiesiems darbams. Ne geriausios būklės yra bažnyčios fasadas, neseniai teko remontuoti škvalo apgadintą varpinę. „Freskoms restauruoti reikės papildomų investicijų. Galbūt net didesnių nei iki šiol“, - daro prielaidą parapijos ganytojas.

Šumsko bažnyčioje atrastas unikalus baroko perlas jau tapo žinomas daugeliui žmonių. Šis faktas suteikia vilties, kad į būtinybę atnaujinti jį bus atsižvelgta, kai bus sprendžiamas jo likimas. Kita realia galimybe gauti pinigų tęsti freskų restauravimą bus 2014-2020 metai, kai vėl bus galima kreiptis dėl projektų finansavimo pagal ES paramą.

Irena Mikulevič