Kasmet per parapijos globėjo iškilmes, kovo 19 dieną, ši jauniausia sostinės parapija švenčia atlaidus. Šiemet globėjo iškilmės davė simbolinę pradžią bažnyčios statybai. Klebonas kun. Ričardas Doveika nenori užbėgti įvykiams už akių, o apie laiką, per kurį galėtų iškilti parapijos bažnyčia, sako, kad viskas priklausys nuo aukų. Skaičiuoja, kad bažnyčios statybai reikia per 3 mln. eurų.
Galvojant apie šeimas
„Labai svarbu, kad turėtume mūsų namų bažnyčią, kurioje vietą rastų kiekvienas čia atvykstantis žmogus. Svarbu turėti šventovę, kurioje kiekvienas mūsų bręs ir dvasiškai augs ir ras gyvenimo tikslą. Visos mūsų parapijos ir bendruomenės laukia gražus ir atsakingas darbas. Pagrindinis tikslas – kad bažnyčia kaip pastatas ir visa jos aplinka būti atviri kiekvienam. Per savo buvimą šiame mikrorajone bažnyčios pastatas turi kviesti liudyti mūsų kasdienybėje svarbias vertybes, remti ir skleisti vienybę, būti paguoda mums ir mūsų vaikams bei senoliams, ieškoti brandaus atsakymo į egzistencinius mūsų gyvenimo klausimus“, – pasakodamas apie planuojamą statinį sakė kunigas klebonas.
Kadangi šv. Juozapas – Šventosios šeimos globėjas ir galva – yra paskelbtas krikščioniškų šeimų globėju, todėl ir bažnyčios viduje bus šventiesiems dedikuotos koplyčios, kurių globa ir užtarimas atliepia įvairius šeimų poreikius. Numatyta koplyčia senelių garbei, dedikuota šventiesiems Onai ir Joakimui – Marijos tėvams, Jėzaus seneliams; giminių koplyčia, dedikuota šv. Jono Krikštytojo garbei – juk jis buvo žemiškasis Jėzaus pusbrolis; Angelų Sargų koplyčia, dedikuota maldai už gimusius ir gimstančius vaikus; Sopulingosios Dievo Motinos koplyčia, dedikuota maldai įvairias krizes ir iššūkius patiriančioms šeimoms.
Moderni ir atvira visiems
Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) parapija įsteigta prieš 17 metų. Čia pastatyta koplyčia - gyventojų maldos vieta. Deja, joje telpa vos 200 žmonių, o parapijoje yra apie 40 tūkst. gyventojų, nes ji apima ne tik Vilniaus mikrorajoną, bet ir aplinkines Vilniaus rajono kaimiškąsias vietoves. Kas sekmadienį pamaldose dalyvauja 300-500 tikinčiųjų. Šv. Mišios aukojamos lenkų ir lietuvių kalbomis. Naujos bažnyčios projektas parengtas per praėjusius metus. Jo autoriai – architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Marius Šaliamoras. Bažnyčios vidus užims 900 kv. m plotą, jame planuojama įrengti iki 600 sėdimų vietų. Viduje bus neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims pritaikytos vietos, žmonėms, kuriems sunku vaikščioti. Statant naują bažnyčią planuojama pritaikyti ekologinius standartus atitinkančias šiuolaikines technologijas – numatoma įrengti geoterminį šildymą ir langų stikle įmontuojamas saulės baterijas. Parapijos šeimininkas tikis, kad pastatas bus dvasiniam tikinčiųjų gyvenimui, o Lietuvoje pagamintų vargonų skambesys ne tik papuoš apeigas, bet ir burs krikščioniškos muzikos ir kultūros puoselėtojus. Pastato languose žėrės Lietuvos gabiųjų vitražo meistrų darbai. Pagal projektą šalia bažnyčios numatyta įrengti žaidimų aikštelę vaikams ir jaunimui, pastatyti sporto įrenginius, aplink bažnyčios pastatą planuojama įrengti iki 120 automobilių parkavimo vietų, Lauke planuojama įrengti fontaną ir pastatyti paminklą. Taigi bažnyčios šventoriuje iškils fontanas ir aukotojams bei geradariams skirtas paminklas. Kaip teigia klebonas, visa aplinka bus skirta miestelėnų, šeimų susibūrimui, todėl nebus jokių tvorų ar atskirtų teritorijų.
Kertinis akmuo
Kertinio akmens įmūrijimo iškilmės subūrė daug tikinčiųjų. Šv. Mišios buvo aukojamos prie koplyčios, mat šioji tądien negalėjo sutalpinti visų parapijiečių ir svečių. Žiemiškų orų sugrįžimas nesugadino nuotaikos ir nesutrukdė šventinės atmosferos. Vilniaus arkivyskupas metropolitas ragino tikinčiuosius statyti visų pirma Gyvąją bažnyčią. Mat bendruomenė, kuriai yra statomi Dievo namai, turi būti gyvas tikėjimo atspindys. O parapijos globėją – šv. Juozapą – rodė kaip pavyzdį skaityti Dievo planus mūsų gyvenime.
Kertinis akmuo yra tikinčiųjų širdžių troškimo simbolis, reiškiantis nuolatinį jų norą artėti prie Kristaus, kuris yra gyvasis akmuo, „tiesa, žmonių atmestas, bet Dievo išrinktas, brangus“ (1Pt 2, 4). Iš Šventosios žemės į Pilaitės parapiją atvežti keli akmenys: du didesni - iš Judėjos dykumos ir Nazareto, kiti – nuo Alyvų kalno. Akmenį iš Judėjos dykumos palaimino Jeruzalės patriarchato patriarcho vyskupas augziliaras. Jis kartu su akmeniu nuo Alyvų kalno bus įmontuotas į altorių. Akmuo iš Nazareto – simbolinė šv. Juozapo relikvija, nes jis paimtas iš archeologinių kasinėjimų vietos, kurioje aptikta dviejų tūkstantmečių senumo kapavietė, iš lūpų į lūpas visus tuos tūkstantmečius vadinama Teisiojo žmogaus kapu. O juk taip evangelistai vadino Švč. Mergelės Marijos sužadėtinį šv. Juozapą.
Pasibaigus pamaldoms akmenį iš Nazareto ir kapsulę su bažnyčios steigimo aktu įmūrijo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis
