Bažnyčioje paskelbti Šventieji Metai atkreipia tikinčiųjų dėmesį ne tik į dvasinius išgyvenimus ir Dievo Gailestingumo patyrimą, bet ir nukreipia žvilgsnį į žmones, kurie tapo Dievo Apvaizdos įrankiu skleidžiantys šį kultą. Kol naujos pamaldos praskynė sau kelią į katalikų pamaldumą, kunigai, vienuolės ir pasauliečiai dažnai labai sunkiai skelbė kukliai vienuolei padiktuotą žinią. Dievo Gailestingumo „mozaiką“ šiandien sudaro daugelio mažiau ar daugiau žinomų žmonių veikla, todėl į naujus kalendorinius metus katechetai įžengė patikėdami savo tarnystę palaimintajam Mykolui Sopockai.
Neatsiktinai
Parapijos klebonas kun. Ježy Vitkovski, sveikindamas katechetus bažnyčioje pabrėžė, kad neatsitiktinai prasidedant naujiems kalendoriniams metams religijos mokytojai susitiko Juodšiliuose. Juk ši gyvenvietė yra Dievo Gailestingumo kelyje ir yra įtraukta į Vilniaus arkivyskupijos Jubiliejinių Metų minėjimo programą. Jau netrukus bus konsekruota Juodšilių bažnyčia, kuri savo globėju gavo būtent palaimintąjį Mykolą Sopocką.
„Juodšiliai yra ypatinga vieta ne tik jų gyventojams, bet ir visam Vilniaus kraštui. Čia per karą 2,5 metų slėpėsi palaimintasis Mykolas Sopocka, savo gyvenimą atidavęs ir pedagoginiam pašaukimui. Dar būdamas jaunas kunigas vikaras pirmojoje savo parapijoje Tabariškėse, kupinas entuziazmo steigė mokyklas, organizuodavo mokslus kaimo vaikams. Šia prasme yra geras pavyzdys daugeliui mūsų – mokytojų, nes nesuklupo patyręs nesėkmes, neišsigando kritikos, jėgų sėmėsi iš asmeninio ryšio su Dievu“, – kalbėjo kunigas katechetams pabrėždamas, kad pasitikėjimas Dievu prasideda patikėjus Jam mažus dalykus.
Pasakodamas susirinkusiesiems apie palaimintąjį globėją pabrėžė, kad tai Dievo Apvaizda globojo kunigo Sopockos gyvenimą, kuris seserų uršuliečių dėka atsidūrė Juodšiliuose. Savo dienoraštyje pal. Kun. Mykolas Juodšiliuose praleistus metus vadina turtingiausiais, nes jie suteikė jam progą pasinerti į tylą. Šį laiką panaudojo tam, kad sulygintų šv. Faustinos surašytus apreiškimus su tuo, ką apie Dievo Gailestingumą sako Šventasis Raštas ir Bažnyčios tradicija.
Palaimintojo užtarimu
Apie pal. Mykolo Sopockos buvimą primena Sodų gatvėje pastatyta atminimo lenta - netoli namo, kuriame jis slėpėsi karo metais, svetima pavarde kaip stalius Vaclav Rodzevič. Šį namą pal. Mykolas vadino „Apvaizda“, nes buvimą Juodšiliuose laikė dovana. Nuolatinė grėsmė gyvenimui ir pavojai užgrūdino jo tikėjimą ir išmokė visiškai pasitikėti Viešpačiu. Apie pal. Kun. Sopockos buvimą primena ir vienas bažnyčios vitražai. Reikėtų priminti, kad prieš kelerius metus čia rezidavęs kun. Juzef Narkun per bažnyčios remontą įterpė į vitražus su Vilniaus kraštu susijusių šventųjų ir palaimintųjų atvaizdus.
„Juodšiliai už savo bažnyčią pirmiausia turėtų būti dėkingi – Dievui, po to – seserims uršulietėms, kurios dar prieš karą pradėjo jos statybas. Deja, karas ir pokario metai dešimtmiečiams sujaukė jų planus. Dešimtajame dešimtmetyje bažnyčios grąžinimą tikintiesiems ir jos pritaikymą pamaldoms išrūpino tuometinis klebonas kun. J. Narkun ir Juodšilių seniūnijos seniūnas Tadeuš Aškelianec“, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė kun. Ježy Vitkovski primindamas, kad pirmasis kunigas, kuris nepriklausomos Lietuvos metais su pamaldomis pasiekė Juodšilius, buvo kun. Henryk Naumovič. Jis tuomet dirbo Tabariškėse. Galbūt atvyko jis pal. Mykolo Sopockos užtarimu, nes kitaip sunku paaiškinti, kokiu būdu čia atsirado kunigas iš gyvenvietės, kuri nėra nei arti šios vietos, nei pakeliui į Juodšilius.
Vietinis katechetų globėjas
„Bažnyčioje paskelbti Gailestingumo metai paskatino mus keliauti vilnietiškais keliais tų žmonių, kurie pirmieji skleidė šį kultą tarp tikinčiųjų. Taip pat tikiu, kad pal. Mykolas yra vietinis katechetų globėjas, nes tose pačiose teritorijose, kuriose mes šiandien katechizuojame, steigė mokyklas ir stengėsi, kad vaikai ir jaunimas gautų išsilavinimą ir pažintų tikėjimo tiesas. Šiandien jis yra mums pavyzdys kokiu būdu galima tapti įrankiu Dievo rankoe“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos Katechetinio centro specialistė Ivona Geben, atsakinga už katechizaciją lenkų, rusų ir baltarusių mokyklose.
Po pamaldų direktoriaus Mečislovo Jasiulevičiaus ir rleigijos mokytojos Lilijo Olenkovič kvietimu katechetai nuvyko į vietos Šv. Uršulės Leduchovskos gimnaziją. Nor buvo atostogos, vaikai ir jaunimas susirinko į mokyklą parodyti kalėdinio vaidinimo „Šventosios nakties stebuklas“. Mokiniai su dideliu džiaugsmu atliko jiems pavestus vaidmenis ir pakvietė visus susirinkusiuosius kartu atlikti kalėdines giesmes. Reikėtų ypatingai įvertinti solistę Kariną Katažyną Januškevič, kuri savo atlikimu tiesiog sužavėjo žiūrovus. Spektaklyje vaidino vaikai ir jaunimas nuo pačių jauniausių iki vyriausių klasių. O dirbo su jais: religijos mokytoja L. Olenkovič, pradinių klasių mokytoja Irena Sinkevič, choreografė Nelia Muchliajeva, muzikos mokytoja Irena Lišylenko, dekoracijas pagamino Iriba Dobronravova. Gimnazijos šeimininkai padovanojo katechetams atminimo dovanas – kalendorius ir katalikiškus žurnalus „Niedziela“ („Sekmadienis“).
Šią žiemos popietę susirinkusieji pasidalijo kalėdaičiais, perdavė vieni kitiems šiltus linkėjimus sėkmės ir ištvermės, dirbant mokytojo darbą 2016 metais.
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis
http://l24.lt/lt/religija/item/109169-dievo-gailestingumo-kelyje-juodsiliuose-vilniaus-arkivyskupijos-katechetu-susitikimas#sigProGalleria1b382a3d8b