Gailestingumo jubiliejų gruodžio 8 d., per Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmes, inauguravo popiežius Pranciškus. Šventieji metai tęsis iki Kristaus Karaliaus, Visatos valdovo iškilmių – 2016 m. lapkričio 20 dienos. Tai bus gausybės įvykių ir celebracijų laikas, skirtas parodyti ir priartinti tikintiesiems tiesą apie Dievo Gailestingumą.
Trečiąjį advento sekmadienį, kuris dar vadinamas Džiaugsmo sekmadieniu, Vilniaus ir Vilniaus krašto tikintieji dalyvavo atidarant Šventąsias duris sostinėje. Pagrindinės iškilmės vyko Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kur Šventąsias duris atidarė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jį lydėjo apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Pedras Lopezas Kvintana (Pedro Lopez Quintana). Šventųjų durų atidarymo pamaldos, kurių metu perskaitytas Evangelijos skaitinys apie paklydusią avį ir popiežiaus bulės Gailestingumo metų proga fragmentas vyko šv. Mišių pradžioje. Atidaręs duris celebransas akimirką meldėsi ant slenksčio, o po to procesijos eitynėse su kunigais ir tikinčiaisiais žengė pro jas. Šventąsias duris Dievo Gailestingumo šventovėje atidarė JE kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje – Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, o Lietuvos kariuomenės ordinariato katedroje – Šv. Ignoto bažnyčioje – arkivyskupas Gintaras Grušas, kuris yra ir Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius.
Vilnius kaip Roma
Šventosios durys, dar vadinamos Gailestingumo durimis, simbolizuoja Jėzų Kristų, kuris yra tikinčiųjų tarpininkas pas Gailestingąjį Tėvą. Pamaldus įžengimas pro Šventąsias duris suteikia galimybę gauti atlaidus pagal įprastas sąlygas. Sąlygos atlaidams gauti – išpažintis, Šv. Komunija, Tikėjimo išpažinimas (sukalbėti „Tikiu Dievą Tėvą …“), malda už popiežių ir jo nustatytomis intencijomis.
Iki šiol Šventosios durys per Jubiliejinius metus būdavo tik keturiose Romos popiežiaus bazilikose. Tačiau Gailestingumo metais popiežius troško, kad Šventosios durys būtų kuo arčiau tikinčiųjų. Vilnius – kaip ir Roma – turi keturias šventoves, kuriose yra Gailestingumo durys. Tai – pagrindinės kiekvienos šventovės durys, o Aušros Vartuose – durys, vedančios į laiptus į koplyčią. Virš jubiliejinių durų yra lotyniškas užrašas „Porta Misericordiae“.
Gailestingumo darbai
Gailestingumo jubiliejus paskelbtas tam, kad kuo daugiau žmonių patirtų gailestingumo malonę, todėl tiek palankumo atlaidams gauti. Šventasis Tėvas pabrėžia, kad erdvė asmeniniam susitikimui su Kristumi yra malda - visų pirma Dievo Žodžio apmąstymas ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Tik po to, kai susitiks su gailestinguoju Dievu, jis pats sugeba daryti konkrečius gailestingumo darbus, nes trokšta dalytis tuo gailestingumu, kurį patyrė. „Mat patirtas gailestingumas tampa matomas per konkrečius ženklus, kaip mokė mus pats Jėzus“, – parašė Šventasis Tėvas.
Kun. Marjuš Maršalek (Mariusz Marszałek), Jubiliejinių Gailestingumo metų koordinatorius Vilniaus arkivyskupijoje, pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ pabrėžė, kad Jubiliejiniais metais krikščionys turi apmąstyti gailestingumo darbus kūnui ir sielai. Pirmieji tai: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, nuogą aprengti, ateivį priimti, ligonį slaugyti, kalinį aplankyti ir mirusį palaidoti. Neužmirškime ir gailestingumo darbų sielai: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones, melstis už gyvus ir mirusius.
Gailestingumo namelis
Siekdami paskleisti Jubiliejinių metų žinią kuo didesnei tikinčiųjų grupei organizatoriai užmezgė bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis. Gailestingumo metai - tai ir proga plačiau pristatyti Vilniaus arkivyskupijoje veikiančių labdaringų organizacijų ir institucijų veiklą, sukurti savanorių grupes, suorganizuoti darbą su jaunimu ir šeimomis.
Tuo tikslu prieškalėdiniu laikotarpiu Kalėdiniame miestelyje vienas namelių pavadintas „Gailestingumo nameliu“. Jame budi įvairių labdaringų organizacijų ir bendruomenių atstovai - pasakoja pas juos atėjusiesiems apie Gailestingumo jubiliejų, apie Vilniuje rengiamas labdaringas akcijas. Namelyje galima burtų būdu pasirinkti konkretų Gailestingumo darbą, kurį reikės atlikti per metus. Tarp užduočių, pvz., darbas valgykloje „Betanija“, pas Meilės Misionierių seseris, hospise arba pagalba „Carito“ organizacijoje. Iki šiol išdalyti keli tūkstančiai užduočių, o namelis veiks iki gruodžio 27 dienos.
Vilnius kaip Betliejus
Tarp gausybės raginimų Gailestingumo metams yra piligrimystė. Lietuvos gyventojams ypatingas piligriminių kelionių tikslas bus Gailestingumo miestu vadinamas Vilnius. Kun. M. Maršalek pastebi, kad Vilnius yra kaip Betliejus, nes būtent čia gimė Dievo Gailestingumo kultas.
„Vilniuje susitiko du dideli Dievo Gailestingumo apaštalai - Palaimintasis kun. Mykolas Sopocka ir šv. Faustina Kovalska, čia dailininkas Eugenjuš Kazimirovski (Eugenius Kazimirowski) nutapė pirmąjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą, čia Jėzus padiktavo Dievo Gailestingumo vainikėlį. Šiame mieste pirmuosius įžadus davė kandidatės į Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją, kurios skelbia Dievo Gailestingumo slėpinį visame pasaulyje ir patarnauja Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje“, – aiškina kun.Marjuš.
Vienas svarbiausių renginių Vilniaus arkivyskupijoj - ateinančių metų gegužės 5-8 dienomis vyksiantis Nacionalinis Dievo Gailestingumo kongresas.
„Vienas pagrindinių kongreso tikslų - supažindinti tikinčiuosius su įvairiomis Dievo Gailestingumo kulto formomis ir pasiekti įvairias visuomenės grupes, pvz., įvairių – tiek materialinių, tiek dvasinių problemų turinčias šeimas, kančios paliestus žmones, jaunimą ir laukiančius paguodos. Pamaldos, paskaitos ir renginiai bus taip organizuoti, kad kiekvienas galėtų atrasti ką nors sau. Bus akcentuojama malda ir išpažintis. Detalus planas bus paskelbtas likus kelioms savaitėms iki kongreso pradžios“, – pasakoja kun. Marjuš.
Anot kun. M. Maršaleko, Vilnius šiais metais turėtų būti pasirengęs ir didesniam piligrimų skaičiui. „Krokuvoje vyks Pasaulio jaunimo dienos. Pasirengimas Vilniaus arkivyskupijos jaunimui bus vienas Gailestingumo metų minėjimo programos punktų. Jaunimui, kuris vykdamas į Krokuvą įveiks tūkstančius kilometrų, pavyzdžiui, iš Amerikos ar Australijos, į Vilnių atvykti bus tikrai labai arti. Todėl reikia būti pasirengusiems, kad dalis to jaunimo norės aplankyti mūsų miestą“, – sako kun. Marjuš pabrėždamas, kad įsteigtas Piligrimų centras, kuris organizuoja susitikimus su gidais rengdamas jiems mokymus, padėtų dirbti su piligrimais, rodant jiems vietas, susijusias su Dievo Gailestingumo kultu.
Palaimintojo M. Sopockos bažnyčia
Į Gailestingumo metų minėjimą įsitraukė ir Vilniaus rajonas. „Kadangi Vilniaus kraštas yra vieta, kurią Dievas pasirinko Dievo Gailestingumo kultui atsirasti, jo gyventojai yra tiesiog įpareigoti liudyti šį darbą. Todėl norime įvairiais būdais įsitraukti į Vilniaus arkivyskupijoje vyksiančius Gailestingumo metų minėjimus“, – sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst pabrėždama, kad dideliu veiklos lauku yra švietimo įstaigos, nes per jas galima pasiekti didelę jaunimo grupę.
Merė pabrėžė, kad bendradarbiaujant su Katechetikos centru mokyklose numatytas renginių ciklas. Jų tikslas - atkreipti mokinių dėmesį į Jubiliejinius metus ir ugdyti juose „gailestingumo poziciją ir vaizduotę“. Viena renginių filmo „Pasitikiu Tavimi“ projekcija mokyklose ir Rudaminos ir Nemenčinės daugiafunkciuose kultūros centruose, o taip pat – savivaldybės darbuotojams. Numatyta ir edukacinė-piligriminė programa „Palaimintojo Mykolo Sopockos ir šv. Faustinos Kovalskos keliais“, įsitraukimas į budėjimą pas Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos vienuoles. Jaunimui organizuojami konkursai – „Gailestingumo darbai“ ir poezijos. Laimėtojai dovanų iš savivaldybės gaus kelionę į Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje. Ateinančiais metais sukanka kun. prelato Juzefo Obrembskio mirties 5 metinės. Tradiciškai birželį planuojamas IV Vilniaus rajono piligriminis žygis.
Vienas svarbiausių įvykių visoje Vilniaus arkivyskupijoje, kuris vyks Vilniaus rajono teritorijoje – vasario 15 d. vyksianti Juodšilių Pal. Mykolo Sopockos bažnyčios konsekracija. Dvasinis pasirengimas šiam įvykiui prasidės jau sausį.
„Žinau, kad net geriausia mokykla ar darželis neatstos vaikui šeimos, kuri yra pagrindinė vieta, kai susipažįstama su Dievu, mokoma gerumo ir gailestingumo. Tačiau toli gražu ne kiekvienas vaikas turi tokią šeimą, kurioje gali patirti gerumą ir Dievo meilę. Tačiau tikiuosi, kad mokytojų, auklėtojų ir katechetų pasėtas grūdas pateks į gerą dirvą ir kada nors duos meilės Dievui ir artimajam derlių“, – svarstė merė M. Rekst.
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis