„Šis jubiliejus yra šventė ne tik mūsų mokyklai, tai ir viso Vilniaus krašto lenkų švietimo šventė“, – sakė Artur Valiučko, Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos vadovas.

Lenkų mokykla Pavilnyje buvo įkurta 1915 metais per patį lenkų švietimo atgimimo įkarštį. Įkurta vokiečių okupacijos laikotarpiu, mokykla buvo globojama tuo metu pogrindinės Edukacinės komisijos, organizavusios Vilniaus lenkų švietimą.

Šį kartą paminėti garbingą jubiliejų spalio 15 dieną susirinko buvę auklėtiniai, mokytojai, mokinių tėvai ir mokyklos draugai. Mokyklos 100-metis paminėtas Pavilnio bažnyčioje, kur buvo pašventinta ir mokyklos vėliava.

Ypatinga atmosfera
Per visą savo 100 metų istoriją mokykla išgyveno nemažai pokyčių, statuso pakeitimų, tačiau išsaugojo ypatingą atmosferą, kuri jaučiama ir šiandien.

„Esame ne tik viena seniausių Vilniaus krašto mokyklų, mokykla yra ir ypatingų vietų apsuptyje. Prie pat yra Pavilnio regioninis parkas, be to, su šia vieta susijusi rašytojo Tadeusz Konwicki asmenybė“, – kalbėjo direktorius.

Būdamas vaikas Tadeusz Konwicki mokėsi lenkiškoje Pavilnio mokykloje. Tiesa, tuo metu pamokos vyko senajame pastate, panašiame į senovinį dvarą. Deja, šis pastatas iki mūsų dienų neišliko. Dabartinės mokyklos patalpos pastatytos 1956 metais. 2014 metais mokyklos bendruomenė nusprendė globėju pasirinkti žymųjį rašytoją Tadeusz Konwicki.

Pavilnio mokykla jau turėjo savo globėją – prieš II pasaulinį karą ši švietimo įstaiga vadinosi Vladislavo Sirokomlės mokykla. Tačiau kaip savo knygoje „Pavilnys. Wileńska Kolonia Kolejowa“ rašė ilgametė mokyklos direktorė a.a. Teresa Klimašauskienė, atgimimo laikotarpiu mokyklai nepavyko susigrąžinti savo vardo. Buvo jau per vėlu, Sirokomlę globėju pasirinko kita lenkiška Vilniaus mokykla.

Mokyklos laimė – puikūs direktoriai
Paskutiniuosius 21 metus mokyklai vadovavo Teresa Klimašauskienė. Artur Valiučko, perėmęs mokyklos vairą iš buvusios direktorės, sakė, kad tai buvo kupina energijos ir noro veikti, pasišventusi darbui ir bendruomenei asmenybė. Teresa Klimašauskienė turėjo gabumų išmintingai vadovauti mokyklai. „Visų pirma, jos pastangomis mokykloje buvo atliktas taip reikalingas kapitalinis remontas“, – sakė naujasis direktorius. Buvusios direktorės pastangų dėka 90-aisiais mokykloje vėl atsirado vyresnės lenkiškos klasės. Tačiau ilgainiui mažėjant mokinių mokykla pertvarkyta į pagrindinę.

„Mums visada sekėsi turėti puikius direktorius, kurie nepaprastai rūpinosi mokykla“, – sakė Pavilnio mokyklos auklėtinė Jadvyga Šliachtovič, šiuo metu čia dirbanti matematikos mokytoja. Ji  iki šiol prisimena buvusį direktorių Ilarijoną Šestiereniką, gerbtą ir mylėtą kitų mokytojų, mokinių ir tėvų. Jadvyga Šliachtovič prisimena ir buvusio direktoriaus žmoną Larisą, geografijos ir biologijos mokytoją, gebėjusią pažadinti mokinių meilę gamtai.

„Buvęs mūsų mokyklos auklėtinis, šiuo metu einantis Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos direktoriaus pareigas, labai myli augalus ir moka jais pasirūpinti. Meilę augalams jam įskiepijo mūsų biologijos mokytoja“, – sakė Jadvyga Šliachtovič.

Ypatinga vieta mokyklos istorijoje yra skirta pirmajai mokyklos vadovei Annai Michel. Prie Pavilnio mokyklos vairo savo laiku stovėjo Natalija Kiričenko, Adam Blaškevič.

Kompetentingi ir atsidavę darbui
Mokykloje dirbo nemažai talentingų pedagogų. Jadvyga Šliachtovič geru žodžiu mini matematikos mokytoją Nikolajų Domanskį.

„Taip gerai išmokė mus matematikos, ligi šiolei prisimenu jo pamokas ir įvairias matematikos formules. Galbūt dėl to savo gyvenimą susiejau su matematika – tapau šio dalyko mokytoja“, – juokavo Jadvyga Šliachtovič.

Pavilnio pagrindinė mokykla Jadvygai Šliachtovič yra labai artima vieta. „Mokiausi šioje mokykloje, ją lankė mano vaikai, sesuo ir sūnėnai, mano mama okupacijos metais (1943 m.) mokėsi šios mokyklos pogrindinėse klasėse“, – sakė Jadvyga Šliachtovič.

Šiuo metu mokykloje dirba 31 mokytojas. „Kiekvienas iš mokinių tėvų, atiduodamas savo vaiką mokytojų globai, nori būti įsitikinęs, kad atiduoda jį į kompetentingo, atsakingo pedagogo rankas. Noriu užtikrinti, kad mūsų mokykla gali pasigirti turinti sąžiningų ir atsidavusių savo darbui mokytojų“, – sakė direktorius. Mokyklos vadovas džiaugiasi ir glaudžiu bendradarbiavimu su mokinių tėvais, kurie, kaip pabrėžė direktorius, yra aktyvūs, noriai imasi iniciatyvos, praturtina mokyklą naujais sumanymais ir teikia materialinę paramą.

Trūksta patalpų klasėms
Mokyklą šiuo metu lanko 164 mokiniai. Pasak direktoriaus, mokinių skaičius paskutinius kelerius metus yra stabilus. Mokykla aktyviai dirba norėdama sudaryti ikimokyklines grupes. Šiais mokslo metais nepavyko jų sukurti, mat pritrūko pinigų būsimų auklėtinių patalpoms suremontuoti. Tačiau mokyklos vadovas patikino, kad netolimoje ateityje ikimokyklinė grupė Pavilnio pagrindinėje mokykloje būtinai atsiras.

Artur Valiučko džiaugėsi, kad mokyklos pastatas yra beveik atnaujintas. Trūksta tik patalpų klasėms. Tačiau direktorius sumanė patalpų trūkumą kompensuoti panaudojant rūsio patalpas, deja, kaip dažnai būna, kol kas šiam sumanymui įgyvendinti trūksta lėšų.

Pavilnio pagrindinės mokyklos vadovas taip pat svajoja atnaujinti mokyklos sporto aikštę. Pasak jo, sporto aikštyno atnaujinimas taptų puikia gausaus būrio Pavilnio sporto entuziastų susibūrimo vieta.

Šeimyniška atmosfera
Pavilnio pagrindinę mokykla lanko mokiniai iš Naujosios Vilnios, Grigaičių, Veliučionių ir Mickūnų. Mokiniai, baigę pagrindinę mokyklą, papildo daugelio sostinės vidurinių mokyklų ar gimnazijų auklėtinių būrį. Kaip sakė direktorius, daugelis mokyklos auklėtinių tęsia mokslus Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Simono Konarskio vidurinėje mokykloje, Jono Pauliaus II arba J. I. Kraševskio gimnazijose.

Šiuo metu mokykloje galima mokytis lenkų ir rusų kalbomis. Direktorius sakė, kad rusiškose klasėse mokinių yra daugiau nei lenkiškose. „Keletą metų pastebime tendenciją, kad rusiškose klasėse mokosi daugiau vaikų. Pavyzdžiui, šiais metais rusiškoje pirmojoje klasėje mokosi 16 vaikų, tuo tarpu lenkiškoje klasėje pirmokų yra keletą kartų mažiau – vos keli. Mokiniai iš lenkiškų klasių sudaro 30 proc. visų mokyklos mokinių“, – sakė Artur Valiučko.

Direktorius apgailestauja, kad daug vaikų iš lenkiškų ar mišrių šeimų tėvai leidžia į šalia esančią lietuvių mokyklą. Tačiau Pavilnio pagrindinės mokyklos bendruomenė nenuleidžia rankų ir daro viską, kad lenkiška mokykla taptų patrauklesnė vietos gyventojams.

„Mūsų užduotis – parodyti, kad mūsų mokykla yra patraukli, kad lenkų vaikas Pavilnio mokykloje gali pasiekti geresnių rezultatų nei lietuviškoje. To siekiame ir daug darome, kad tai įvyktų“, – apie mokyklos siekius pasakojo Artur Valiučko.

Pavilnio pagrindinė mokykla turi daugybę privalumų. Vienu iš mokyklos privalumų direktorius pavadino švietimo įstaigos dydį – kadangi mokykla nėra didelė, joje tvyro kamerinė, šeimyniška atmosfera. Priešingai nei didelėse mokyklose, Pavilnyje įsikūrusioje mokykloje yra ramu, tad vaikai patiria mažiau streso. Pasak Arturo Valiučko, daug Pavilnio gyventojų, kurie apsilanko keliose mokyklose prieš nuspręsdami, į kurią iš jų leis savo atžalas, pasirenka būtent Pavilnio mokyklą.

Mokykla nemažai investuoja į pagrindinių klasių infrastruktūrą. Šiais metais suremontuotos patalpos, kuriose įsikūrę pradinukai, tam, kad vaikai turėtų idealias sąlygas mokytis.

Mokyklos pasididžiavimas – ansamblis „Strumyk“
Vienas iš mokyklos privalumų – daugybė užklasinių užsiėmimų. „Dažnai tėvai pageidauja, kad vaikas būtų mokykloje iki 17 valandos. Todėl turime pailgintos dienos grupę, kurioje suplanavome užsiėmimus taip, kad vaikas galėtų ir pailsėti, ir naudingai praleisti laiką“, – sakė Artur Valiučko.

Mokiniams suteikta puiki galimybė plėtoti savo pomėgius būreliuose (jų yra mokamų ir nemokamų). Taip pat yra dailės, šokių, dainavimo užsiėmimai, sporto treniruotės, tarp kurių populiariausios – karate ir tinklinis, turinčios net keletą amžiaus grupių. „Esu įsitikinęs, kad vaikai ir jų tėvai įvertins mūsų pastangas ir laikui bėgant mums pavyks pritraukti į mokyklą dar daugiau vaikų“, – sakė naujų sumanymų ir noro juos įgyvendinti nestokojantis direktorius.

Mokyklos pasididžiavimas – šiais metais savo veiklos 25-metį švenčiantis Tautinių dainų ir šokių ansamblis „Strumyk“. Šio ansamblio vadovės – choreografė Lilija Vojtkevič, muzikos mokytoja Irena Šeibak ir Jadvyga Šliachtovič. „Ansamblyje šoka ir dainuoja apie 60 mokinių nuo pirmos iki vyresnių klasių“, – pasakojo Jadvyga Šliachtovič. Ji apgailestavo, kad anksčiau ansamblis galėjo pasigirti net 120 narių, tačiau demografinis nuosmukis padarė savo juodą darbą.

Direktorių kalvė
Pavilnio mokyklą baigė daug žinomų ir gerbiamų žmonių. Tarp jų ir Česlovas Davidovičius, Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos direktorius, ir Walery Tankiewicz, teisininkas iš Gdynės (Lenkija), Lenkų kalbos žinovas 2014 metais, ir Jevdakija Vasiljeva, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos direktorė, ir Henrik Bukovski, buvęs Vilniaus Simono Konarskio mokyklos direktorius, ir kunigas Andžej Šuškevič, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos prorektorius.

Pavilnio mokykla turi gilias tradicijas. Buvo įvairių laikų – geresnių ir blogesnių, – tačiau mokykla nepertraukiamai dirba jau 100 metų. Net okupacijos laikotarpiu, Antrojo pasaulinio karo metu mokymosi procesas nebuvo nutrauktas, kadangi būtent čia vyko pogrindinių gimnazijos ir licėjaus klasių pamokos“, – sakė Jadvyga Šliachtovič. Ji išreiškė viltį, kad mokykloje toliau bus puoselėjamos lenkiškos švietimo tradicijos, kurios buvo įskiepytos prieš šimtmetį.

Ivona Klimaševskaja

„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“