„Via Baltica" Lietuvoje yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių. Joje sukoncentruota didžiausia krovininio transporto priemonių dalis. Pernai vidutinis metinis paros eismo intensyvumas kelyje sudarė apie 14 tūkst. automobilių. Šie srautai nuolat auga, todėl numatyti rekonstravimo darbai yra ypač svarbūs, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Pokyčių šioje magistralėje laukia ir vairuotojai, ir tranzitu per mūsų šalį vykstantys vežėjai."

Pasak ministro, kelyje „Via Baltica" Lietuva yra įsipareigojusi atlikti daug tarptautiniu mastu svarbių rekonstravimo darbų.

Naujuoju ES finansiniu periodu, iki 2020 m., numatyta rekonstruoti visus kelio ruožus, kuriuose eismas intensyviausias. Darbai jau suplanuoti kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože (nuo 9 iki 66,1 km), kelio A17 (Panevėžio aplinkkelis) atkarpoje iki 22,06 km, kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 8,32–87,86 km ruože, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 17,34–56,83 km ir 56,83–97,06 km atkarpose.

Ruože nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Panevėžio numatoma praplatinti kelio dangą ir įrengti 3 (2+1) eismo juostas, atitvarais atskirti priešingus transporto srautus, sankryžas rekonstruoti į skirtingų lygių ir žiedines, įrengti jungiamuosius kelius ir apšvietimą. Šiuo metu rengiamas šių darbų techninis projektas.

Kelyje A8 nuo Panevėžio iki Kauno bus sustiprinta kelio dangos konstrukcija, rekonstruotos sankryžos, įrengtos autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas ir jungiamieji keliai, rekonstruotas tunelinis viadukas ir įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Darbus planuojama atlikti iki 2015 m. pabaigos.

Rekonstruojant kelio A5 atkarpą nuo Kauno iki Lietuvos–Lenkijos sienos, bus atnaujintos dvi esamos eismo juostos ir nutiestos dvi naujos (2+2), taip pat modernizuotos skirtingų lygių sankryžos ir įrengtos naujos, pertvarkyti tiltai ir viadukai – įrengti tuneliniai pravažiavimai ir jungiamieji keliai, įdiegtos aplinkosaugos ir kitos saugaus eismo priemones.