„Išskirtinis statusas paspartintų darbus, nes greičiau vyktų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, būtų galima paprasčiau gauti šiems projektams reikalingas lėšas“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Šiaurės–Pietų kryptimi Lietuvos teritoriją kertanti magistralė „Via Baltica“ priklauso tarptautiniam transporto koridoriui. Ateityje ji turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus. Kelyje „Via Baltica“ numatoma atlikti daug rekonstrukcijos darbų: įrengti skirtingų lygių sankryžas, eismo saugos priemones, iki 2020 m. nutiesti dar dvi eismo juostas šalia dabartinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai bei Ramygalos aplinkkelį, todėl ypatingos valstybinės svarbos statusas šiam projektui yra itin reikalingas sklandžiam darbui užtikrinti.
Tokį pat statusą siūloma suteikti ir Lietuvos teritorijoje esančiai Rytų–Vakarų transporto koridoriaus daliai, kurią sudaro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių ir geležinkelių infrastruktūros kompleksas.
Rytų–Vakarų intermodalinio transporto koridorius jungia seniai susiformavusius Europos ir Azijos transporto mazgus ir tinklus. Nors Lietuvos teritorijoje yra tik nedidelė šio transporto koridoriaus dalis, ji turi ypatingą reikšmę tarpžemyniniams krovinių srautams, nes būtent Lietuvoje baigiasi sausumos ir prasideda jūrų kelias.
Užtikrinus kokybišką transporto infrastruktūrą Rytų–Vakarų kryptimi, per Klaipėdos uostą galima atverti naujus kelius tarp Azijos ir Europos gabenamiems kroviniams. Tai turėtų didelę įtaką šalies ekonomikos augimui bei konkurencingumui regioninėse ir pasaulinėse rinkose.
