Tai, kad net trečdalis vaikų nukenčia eidami per perėją, yra šiurpą kelianti statistika. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vaikai patys būna neatsargūs – bėga į perėją nė neapsidairę, ar netgi nusižengia taisyklėms – pavyzdžiui, šiemet jau gavome pirmąjį pranešimą apie dešimties metų amžiaus moksleivį, kuris buvo partrenktas kai per perėją važiavo dviračiu. Todėl didindami vaikų saugumą kelyje, kaip tėvai turime mokyti vaikus sustoti prie perėjos, neskubėti, o kaip vairuotojai – išsiugdyti įprotį prieš perėją sulėtinti automobilio greitį ir tikėtis netikėčiausio", – sakė „Lietuvos draudimo" Asmens žalų vadovas Jonas Stasinas.
Vaikai mano esą saugūs
15 metų su vaikais dirbanti psichologė–psichoterapeutė, mokymo centro „Šviesa" lektorė Rosita Pipirienė pastebi, kad vaikai iki maždaug 10 metų amžiaus pasižymi egocentrišku mąstymu – jie į situacijas žvelgia tik iš savo perspektyvos.
„Vaikas mato pats save ir galvoja, kad vairuotojas jį mato lygiai taip pat gerai, todėl eina per perėję nė nestabtelėjęs. Tokio amžiaus moksleivis dar nesupranta, kad vairuotojas gali jo nepastebėti ir juo labiau – nepraleisti einant pėsčiųjų perėja – juk jos paskirtis aiški! Todėl vairuotojams patarčiau visada sulėtinti automobilį artinantis prie perėjos, nes vaikas gali į ją tiesiog įbėgti", – sakė R. Pipirienė.
Anot jos, atidūs vairuotojai turėtų būti ir reguliuojamose sankryžose, kai suka į kairę, arba kai suka į dešinę esant papildomai žaliai rodyklei, šviesoforo sekcijai. „Pradinukas, pamatęs žalią šviesoforo signalą, jį priima kaip užtikrintą leidimą eiti per gatvę, todėl ja žengia nesidairydamas, manydamas, kad yra visiškai saugus. Jis nesitiki, kad tuo pat metu tą kelią gali kirsti kitos transporto priemonės ir kad jų reikia saugotis", – aiškino R. Pipirienė.
Vyresni vaikai, maždaug nuo 10 metų, anot R. Pipirienės, jau supranta priežasties-pasekmės dėsnį, tad geba aiškiau vertinti situacijas. Pavyzdžiui, artindamiesi prie perėjos, suvokia, kad reikia sustoti, o greitai artėjantį automobilį verčiau praleisti arba įsitikinti, kad šis stabdo. „Su vyresnių moksleiviais problemų gali kilti labiau dėl jų maištingesnio būdo, noro kovoti prieš taisykles, manymo, kad gali spėti prabėgti", – pasakojo R. Pipirienė.
Ypač dėmesingi, pasak psichologės–psichoterapeutės, vairuotojai turėtų būti palei kelią pamatę moksleivių būrelį – išdykaudami jie gali vienas kitą stumtelėti į gatvę. Be to, jeigu vienas iš vaikų išbėga į gatvę, vairuotojui derėtų sustabdyti automobilį – likusieji taip pat gali neprognozuojamai sumanyti ją kirsti.
Apie įvykį reikia pranešti
„Lietuvos draudimas" primena, kad jau 15 metus iš eilės rengdamas „Apsaugok mane" socialinę kampaniją, šiemet rugsėjo mėnesiui kiekvieną šalies pėsčiąjį moksleivį nuo nelaimingų atsitikimų kelyje apdraudė 15 tūkst. litų sumą. Pėsčiajam moksleiviui patekus į eismo įvykį, jo tėvai ar globėjai turi pranešti apie ją „Lietuvos draudimui" telefonu 1828 ir bendrovė išmokės kompensaciją. Įvykio užregistravimo procedūra telefonu vidutiniškai trunka apie 4 minutes, o kompensacija išmokama nedelsiant po to, kai gaunama informacija iš gydymo įstaigos apie nukentėjusiojo patirtus sužeidimus.
„Lietuvos draudimas" skaičiuoja, kad per pastaruosius 4 metus nepavyko išvengti moksleivių žūtimis pasibaigusių įvykių – jie nusinešė 4 jaunuolių gyvybes, dar 30 moksleivių buvo sužalota. Jauniausias į eismo įvykį patekęs moksleivis buvo 7 metų, vyriausias – 18 metų. Per šį laikotarpį nukentėjusiems vaikams „Lietuvos draudimas" išmokėjo per 60 tūkst. litų kompensacijų.
Akcija „Apsaugok mane" nuo 2000-ųjų metų kasmet rengia Vilniaus miesto savivaldybė ir didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas". Akcijos metu atkreipiamas vairuotojų dėmesys į po vasaros atostogų grįžusius moksleivius ir jų saugų elgesį gatvėse. Visi moksleiviai visą rugsėjo mėnesį yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų keliuose.
