Į Klaipėdos universiteto ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių nuo gegužės kreipėsi daugiau nei 100 traumas patyrusių paspirtukininkų, dviratininkų ar motociklinikų. Daugiau nei 80 proc. iš jų medikai suteikė skubią pagalbą, atliko reikalingus tyrimus ir skyrė ambulatorinį gydymą.

Pasak filialo „Klaipėdos ligoninė“ Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Rūtos Juškaitės, traumas patyrę ir į ligoninę patekę paspirtukininkai ar dviratininkai buvo be šalmų ir kitų apsaugos priemonių.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ laikinai einančio pareigas direktoriaus prof. dr. Saulius Raugelės teigimu, net iš pirmo žvilgsnio nekaltais atrodantys paspirtukai gali tapti tragedijos priežastimi.

„Tobulėjant tecnologijoms ir atsirandant vis naujoms susisiekimo priemonėms, jau kuris laikas ligoninėje pastebima, kad daugėja traumas patyrusių pacientų. Susižalojimų pobūdis rodo, kad norint išvengti daugumos sužalojimų, ypač sudėtingų, pakaktų laikytis saugumo reikalavimų“, – atkreipė dėmesį prof. dr. S. Raugelė.

Kaip pastebi R. Juškaitė, dažniausiai žmonės, važiuodami dideliu greičiu ir nesuvaldę transporto priemonės, verčiasi, nukrenta ant priekinės kūno dalies ir taip patiria įvairius sužalojimus.

„Kadangi važiuoja be šalmo, ypač dažnai patiriami veido sužalojimai ar galvos traumos. Pacientai atvyksta su sulaužytais raktikauliais, žandikauliu, išmuštais dantimis, rankų traumomis, riešų lūžiais, pečių, kelių traumomis. Įprasta – odos nubrozdinimai, patinimimai, sumušimai, sausgyslių patempimai ar plyšimai“, – traumas apžvelgė Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja.

Dalis paspirtukininkų, dviratininkų ir motociklininkų hospitalizuojami į Traumatologijos, Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius. Apie 10 proc. nukentėjusių dėl sunkios būklės patenka į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Šiuo metu dėl patirtų sudėtingų galvos ligoninėje gydoma paspirtuku važiavusi 70-metė. Moters būklė sunki.

Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas traumatologas Džeraldas Sivickis sako, kad paspirtukų manija tampa grėsminga – iki šiol pirmavusias vaikų traumas ant batutų jau pora metų yra išstūmę paspirtukai.

„Nenuostabu, jei tėvai ant jų laipina dar dorai vaikščioti neišmokusias savo atžalas. Vaikai susižaloja krisdami nuo paspirtukų ar dviračių. Gali būti sužalotos kojos, stuburas, labai dažnos galvos, rankų traumos. Tokie sužalojimai pagal jų dažnumą pastaruosius metus pralenkė ir iš pirmos vietos jau išstūmė dažniausias vaikų patiriamas traumas ant batutų“, – pastebi traumatologas - ortoperdas Dž. Sivickis.

Patyręs traumatologas kaskart jauniesiems pacientams ir jų tėveliams primena, kad dažnai traumų galima išvengti tiesiog laikantis taisyklių.

„Labai svarbus tėvų sąmoningumas. Jie vaikams turėtų rodyti pavyzdį: važiuojant dviračiu ar paspirtuku dėtis šalmą ir uždėti jį vaikui. Neleisti važiuoti dviračiu, kol atžalos neužsideda šalmo ar kitų apsaugos priemonių. Saugusieji nuo mažens vaikams turi aiškinti taisyklių svarbą“, – įsitikinęs specialistas.

D. Sivickio teigimu, važiuojant paspirtukais ar dviračiais užsidėti šalmą bei apsaugas turėtų būti taip įprasta, kaip sustoti prie šviesaforo degant raudonam signalui ar įsėdus į automobilį užsisegti saugos diržą. Taip pat atsakingiau turėtų elgtis ir pėstieji.

„Dažnai pėstieji yra įsitikinę, kad dviračių takas skirtas jiems, nors greta šio tako yra paženklintas ir pėsčiųjų. Lygiai taip, kaip gatvė yra skirta automobiliams ir žmonės joje nevaikšto, taip ir dviračiams skirtais takais pėstieji neturėtų vaikščioti, nes būtent dėl to gali kilti avarijos“, – pastebėjo D. Sivickis.

Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkės Rasos Bekėžienės, saugos priemonių ignoravimas – šalmų nedėvėjimas, kelių eismo taisyklių nesilaikymas, kito asmens vežimas paspirtuku, o dar lekiant dideliu greičiu – gali baigtis itin skaudžia nelaime.

„Pareigūnai dar kartą visus eismo dalyvius ragina būti atidžiais ir tolerantiškesniais – tik bendromis pastangomis galima pasiekti, kad skaudžių nelaimių būtų kuo mažiau“, – atkreipia dėmesį Klaipėdos miesto komisariato viršininkė.

Policijos atstovai primena, kad elektriniai paspirtukai, kurių variklio galia iki 1 kW ir maksimalus važiavimo greitis yra 25 km/val., priskiriami motoriniams dviračiams. Juos vairuojantiems asmenims privalu laikytis visų dviratininkams skirtų Kelių eismo taisyklių. Važiuoti važiuojamąja dalimi tokiais elektriniais paspirtukais galima tik sulaukus 14 metų, turintiems mokyklos išduotą dviratininko pažymėjimą – nuo 12 metų. Galingesniais paspirtukais galima važiuoti sulaukus 15 metų.

Dėvėti šalmus pareigūnai rekomenduoja visiems dviračių transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams, o važiuojant keliu jaunesniems nei 18 metų asmenis – tai daryti privalu. Minant dviratį važiuojamąja kelio dalimi naktį būtina dėvėti liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, o dviračio žibintai privalo būti įjungti. Dienos metu privalu naudoti bent vieną iš šių priemonių.

Važiuojant kelkraščiu, bendru pėstiesiems ir dviratininkams skirtu taku, šaligatviu privalu duoti kelią pėstiesiems.
Paspirtukininkams ir dviratininkams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis – transporto priemonę privalu persivesti.

Taip pat draudžiama važiuoti neblaiviam – leidžiama alkoholio riba yra tokia pat kaip ir automobilių vairuotojams – 0,4 prom.

Nuo šių metų balandžio 1 d. iki liepos 28 d. Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai vykdė keturias priemones, skirtas dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų daromų pažeidimų kontrolei. Per jas užfiksuota 17 pažeidimų – dėl įvairių pažeidimų.

Pareigūnai pastebi, kad vieni dažniausiai fiksuojamų pažeidimų – elektriniais paspirtukais važiuoja keli asmenys ar vežami vaikai, nors tai daryti yra draudžiama.

Klaipėdos universiteto ligoninės ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato inf.