Bendrovė nacionalizuota tuomet, kai jų senelis apkaltintas bendradarbiavimu su naciais.
Septyni įmonės įkūrėjo Louiso Renault vaikaičiai tvirtina skųsią Paryžiaus teismo priimtą sprendimą.
Jie Prancūzijos valstybę į teismą padavė tuomet, kai įvesta nauja teisminė procedūra, leidžianti ieškovams ginčyti įstatymų konstitucingumą.
L. Renault viena didžiausių šių dienų Prancūzijos automobilių gamintojų tapusią kompaniją 1898 metais įsteigė kartu su broliais. Nacių okupacijos metais įmonės kontrolę perėmė vokiečiai, kurie ją naudojo įrangai kariuomenei gaminti.
L. Renault mirė kalėjime praėjus keletui savaičių po to, kai Paryžius išlaisvintas iš nacių okupacijos. Jis taip ir nebuvo teisiamas dėl bendradarbiavimo su naciais, o įmonė buvo nedelsiant nacionalizuota. Iki šiol valstybė yra didžiausia bendrovės akcininke.
L. Renault palikuonių advokatas Thierry Levy teigė, kad nacionalizacija buvo „fundamentalių įstatyminių ir nuosavybės teisių pažeidimas“, taigi jo klientai turi gauti kompensaciją.
Tačiau profsąjungos, procese dalyvaujančios kaip civilinė šalis ir prašančios, kad skundas būtų panaikintas, advokatas Jeanas Paulis Teissonniere ragino teismą atmesti „revizionistinį“ žingsnį.
„Esu pritrenktas L. Renault įpėdinių įžūlumo“, – kalbėjo jis.
Anot advokato, Antrojo pasaulinio karo metais „didžioji dalis „Renault“ produkcijos tekdavo priešui“, kompanija nepadėjo Prancūzų rezistencijai, „neprašė darbuotojų sabotuoti gamybą“.
„Turime reikalų su revizionistiniu diskursu, nes mūsų prašoma reabilituoti asmenį, kurio turtas konfiskuotas dėl bendradarbiavimo su priešu“, – kalbėjo J. P. Teissonniere.
Reaguodamas Th. Levy atkirto, kad „siaubinga kaltinti šeimą revizionizmu“ ir kad advokatas galėtų būti teisiamas už šmeižtą, jei to nekalbėtų teisme.
