Kokios žiemos tikėtis?
Planuoti darbus ir veiksmus keliuose padeda Kelio būklės informacinė sistema (KBIS), kuri pateikia 18 valandų prognozę ir ją atnaujina kas valandą. Sistema pateikia apdorotus duomenis, gaunamus iš Kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOSIS) stotelių, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, skaitmeninių geografinių duomenų, įmonės turimų barstytuvų ir kitų šaltinių. Šios prognozės Kelių priežiūros valdymo centre stebimos visą parą.
„Įvertinti ir apskaičiuoti, ar ši žiema bus šilta ar šalta – tikrai įmanoma, tačiau pasakyti tiksliai, pavyzdžiui, kiek dienų su sniegu turėsime, yra itin sunku,“ – teigia dr. Lauryna Šidlauskaitė, Technologijų vystymo projektų vadovė, kuri atsakinga už su meteorologija susijusių technologijų diegimą „Kelių priežiūroje“.
Anot pašnekovės, remiantis esamais meteorologiniais duomenimis, tikėtina, kad turėsime šiltą žiemos pradžią. Nepaisant to, keliuose vyraus žiemiškos sąlygos – galbūt bus mažiau snygių, bet žymiai daugiau plikledžio ar šerkšno atvejų.
Keliai vis tiek išlieka pavojingi žiemą, net ir jai esant šiltai, todėl vairuotojai privalo būti atidūs, ypač išsukdami iš pagrindinių ir valstybinės reikšmės kelių, rinktis gerokai mažesnį greitį nei leistinas, atidžiau įvertinti veiksmus kelyje ir būti pasiruošusiems žiemai, kad ji neužkluptų netikėtai.
Vairavimo sąlygas šaltojo sezono metu apsunkina ant kelio dangos susidarantis plikledis ar sniego sluoksnis, matomumą blogina dažni krituliai, rašoma pranešime spaudai.
Didesnis dėmesys prevencijai
Paulius Kairiūkštis, įmonėje atsakingas už kelių priežiūros technologijas, tikina, kad šiemet dar didesnis dėmesys skiriamas ne tik reagavimui į iškritusius kritulius bei sniego valymui, bet ir plikledžio susidarymo prevencijai.
Jo teigimu, prevencinis barstymas vyksta 2 valandos iki prognozuojamo slidumo susidarymo – tai padaryti kelininkams padeda ne tik meteorologinės prognozės, bet ir prieš trejus metus įdiegta kelių būklės informacinė sistema, padedanti kuo tiksliau nuspėti, kada ir kur susidarys plikledis ar kiti pavojingi reiškiniai.
Tiesa, slidumo prevencijai bus pasitelkiama ne tik druska, bet ir vis labiau į įmonės darbus integruojama druskos tirpalo laistymo technologija.
„Prevencinius barstymus atliekame tik 1 ir 2 priežiūros lygio keliuose, kur intensyviausias eismas. Jau trečius metus vykdydami slidumo prevenciją naudojame druskos tirpalą. Šiuo metu šią technologiją naudojame A1 kelio ruože nuo Vilniaus iki Kauno bei ruože prieš Klaipėdą, taip pat padengiame atkarpą A2 kelyje nuo Vilniaus iki Širvintų bei pusę A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelio atkarpos. Ateityje druskos tirpalą žadame naudoti platesniame kelių tinkle,“ – sako P. Kairiūkštis.
Anot jo, druskos tirpalo laistymo technologija yra efektyvesnė ir ekonomiškesnė už druską, tačiau tirpalo laistymą gali riboti aplinkos sąlygos. Druskos tirpalo naudoti negalima prie žemesnės nei 6 laipsnių temperatūros, taip pat jo efektyvumas mažėja augant sniego kiekiui ant kelio dangos. Dėl to ši technologija visiškai pakeisti druskos barstymo negali.
