Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisomis numatoma nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu.
Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.
Kaip nurodo ministerija, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.
Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.
Kaip pažymi ministras, jau dabar trečdalio Lietuvos automobilių parko CO2 emisijos neviršija 130 g/km ir tokių automobilių savininkai naujojo mokesčio išvengs.
Kaip Vyriausybei pristatė S. Gentvilas, 2023 m., 33–62 eurų už benzininį ir 62–112 eurų už dyzelinį automobilį sumokėtų 34 proc. vairuotojų, 32 proc. jų kasmet šiam mokesčiui turėtų numatyti atitinkamai 55–106 ir 104–190 eurų.
Labiausiai teršiančių transporto priemonių vairuotojai mokėtų nuo 99 eurų už benzininius ir nuo 188 eurų už dyzelinius automobilius kasmet.
Pasak S. Gentvilo, Lietuvos miestai gyventojams nepasiūlo pakankamai geros viešojo transporto sistemos, todėl jie veikiau sėda į automobilius. Dėl to, pažymi ministras, šiuo mokesčiu surenkamos lėšos būtų skiriamos darnaus judumo planus parengusioms savivaldybėms.
„Visi pinigai būtų skirti savivaldybėms skatinti darbo judumą“, – posėdyje sakė jis, omenyje turėdamas investicijas į viešąjį transportą, dviračių takus, išmaniąsias transporto sistemas ir kitą infrastruktūrą.
Aplinkos ministerija skelbia, kad naujuoju mokesčiu siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones ir atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Prieštaravimus siūlomam mokesčiui jau išsakė socialdemokratai. Anot partijos, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius. Partijos nariai pažymi, kad tokie ir panašūs valdančiųjų sumanymai valstybėje gali padidinti neteisingumo jausmą, valdančiųjų noras papildomai apmokestinti automobilių savininkus jiems gali kainuoti ne vieną šimtą eurų, o pats mokestis turėtų priklausyti nuo to, kiek žmogus teršia, o ne nuo to, kiek jis potencialiai gali teršti.
Ekonomistas Raimondas Kuodis šią savaitę jau kalbėjo, kad ministerijos parengtas automobilio naudojimo mokestis labiau panašus į turto mokestį, kurį labiausiai pajus mažesnes pajamas gaunantys ir senesnius automobilius vairuojantys gyventojai. R. Kuodžio teigimu, taršos mokestį šiuo metu atstoja degalams taikomi akcizai.
Jo nuomone, siūlomi mokestiniai pakeitimai nukreipti ne į tą transporto priemonių grupę: kalbant apie priemones mažinti taršą, visų pirma reiktų galvoti apie mokesčius didelę Lietuvos ekonomikos dalį užimančiam transporto ir logistikos sektoriui, o ne lengvųjų automobilių vairuotojams.
R. Kuodis taip pat pažymi, kad ministerija, siūlydama priemones taršai mažinti, nekalba apie taršos pobūdį bei kur ji turėtų būti mažinama. Planai apmokestinti automobilių taršą pagal tai, kiek CO2 išmetama, nėra pati tiksliausia taršos mažinimo priemonė, ypač kalbant apie dyzelinių transporto priemonių skleidžiamą taršą, mano jis.
Artimiausiu metu įstatymo projektas bus pateiktas Seimui.
