Sprendimas – neįgyvendinamas
Keleivių vežėjai teigia suprantantys skiepų būtinybę, žinantys, jog tai – vienintelė galimybė išeiti iš sudėtingos dabartinės situacijos. Vis dėlto jie sako negalėsiantys patikrinti visų keleivių bei užtikrinti, kad jie važiuotų su Galimybių pasu, rašoma Lietuvos keleivių vežimo asociacijos pranešime spaudai.
„Pirmoji problema, su kuria susidursime, - techninis sprendimo įgyvendinimas. Toli gražu ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi išmaniuosius įrenginius, galimybę prisijungti prie interneto ir parsisiųsti Galimybių pasą. Antra, viešasis transportas nėra renginys arenoje ar teatro spektaklis – juo žmonės važiuoja į poliklinikas, ligonines, vaistines. Užkirsti paskutinį kelią patekti net pas medikus būtų prastas sprendimas“, - sako bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pritaria, jog viešuoju transportu keliauja daug socialiai jautrių grupių atstovų, kurie nesinaudoja internetine bankininkyste, gyvena kaime ir parsisiųsti ar atsispausdinti Galimybių pasą jiems bus labai sudėtinga, net jei yra pasiskiepiję ar persirgę Covid-19. „Šiems žmonėms reikia nuvažiuoti į rajono centrą apsipirkti ar į polikliniką pas medikus. Naudotis pavėžėjų ar taksi paslaugomis gali ne kiekvienas, juolab kad šis transportas gerai išplėtotas tik didžiuosiuose miestuose, o važiavimas juo kainuoja nepigiai“, - dėsto G. Nakutis.
Patikrinti, ar visi turi Galimybių pasą, ypač sudėtinga būtų didžiuosiuose miestuose, kur keleivių srautai didžiuliai. Vien sostinėje vasarą per dieną viešuoju transportu važiuoja apie 300 tūkst. keleivių, o visoje Lietuvoje – 700 tūkst. „Tektų tikrinti kiekvienoje stotelėje įlipančius keleivius. Tai – kur kas sudėtingiau negu patikrinti įeinančius į parduotuvę ar kitą įstaigą. Šiuo metu sostinėje keleiviai lipa pro visas viešojo transporto priemonių duris. Ar tikrintojus reikėtų pastatyti kiekvienoje stotelėje, prie kiekvienų durų, ar įpareigoti tikrinti vairuotoją, kurio svarbiausia funkcija – saugiai vežti keleivius? Sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai“, - dėsto G. Nakutis.
Keleivių vežėjai prognozuoja, jog nemažai problemų kiltų ir priemiesčio maršrutuose. „Tarkim, vairuotojas pažįsta močiutę, kuri iš kaimo į miestą važiuoja daug metų. Žino, kad ji pasiskiepijusi, bet Galimybių paso neturi. Ar ją palikti stotelėje, net jei tai – vienintelis tądien į miestą važiuojantis autobusas? Ar toks sprendimas išties būtų tinkamas?“, - retoriškai klausia bendrovės „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas.
Prievolė tikrinti keleivius – ne vežėjams
Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas siūlo, kad, įsigaliojus vyriausybės sprendimui, viešojo transporto keleivius tikrintų atsakingų institucijų atstovai, turintys patirties ir galimybių tai padaryti.
Su juo sutinka ir bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius. „Mes neturime jokių įrankių tikrinti keleivius. Sprendimas, kad keleiviniu transportu važiuotų tik Galimybių pasą turintys keleiviai, gali įsigalioti, tik prievolė tikrinti keleivius mums, vežėjams, neturėtų būti užkrauta“, - kalba A. Indrašius.
Anot G. Nakučio, jei funkcija tikrinti galimybių pasą būtų patikėta viešojo transporto kontrolieriams, neaišku, ar jie turėtų teisę surašyti protokolą bei išlaipinti keleivį.
G. Pakusas mano, jog tokia valstybės pozicija, kai teisės aktai priimami aiškiai matant, kad jų įgyvendinti neįmanoma, nėra teisinga praktika. „Tokiu būdu nuvertiname pačią idėją, šiuo atveju – didesnės dalies visuomenės paskiepijimo nuo koronaviruso. Panašūs neįvykdomi sprendimai gali nuvesti anarchijos link“, - pabrėžia „Kautros“ atstovas.
G. Nakučio teigimu, keleivių vežimas yra būtina paslauga, jos negalima nesuteikti tiems, kuriems to būtinai reikia, net jei žmogus neturi Galimybių paso. Jei Vyriausybės sprendimas vis dėlto įsigalios, keleivių vežėjai viliasi, kad Galimybių pasų tikrinimas bus ne jų ar vairuotojų funkcija – tuo užsiims atsakingos institucijos.
