Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad 2020 m. užfiksuotų vagysčių iš automobilių mažesnis skaičius gali būti susijęs su kone visus metus taikytais įvairiais karantino ribojimais.
„Žmonės dažniau buvo namuose ir rečiau vykdavo į svečius, restoranus, kino teatrus, naktinius klubus, tad ir automobiliai buvo rečiau paliekami nesaugiose vietose, kur jiems kiltų grėsmė būti spontaniškai apvogtiems.
Vis dėlto stambesnių, akivaizdžiai suplanuotų iš anksto, o ne atsitiktinių vagysčių skaičiai beveik nemažėjo. Kiek pasikeitė tik tokiais atvejais ilgapirščius dominantys objektai – ankstesniais metais dažniausiai būdavo kėsinamasi į naujesnius ir prabangius BMW bei „Porsche“ markių automobilius, 2020 metais šalia jų atsirado ir „Mercedes Benz“, – sako jis.
Vilniuje dažniausiai nukenčia BMW
Didžiausią vagysčių iš automobilių skaičių bendrovė pastaraisiais metais fiksuoja Kaune, po jo rikiuojasi Vilnius ir Panevėžys. Skirtingų miestų ilgapirščiai nusitaiko ir į skirtingų markių automobilius: Vilniuje daugiausiai apvagiami BMW, Kaune – „Volkswagen“ ar „Mercedes“, Panevėžyje – BMW ir „Toyota“ automobiliai.
Draudimo bendrovės statistika rodo, kad taip pat dažnai įsibraunama į „Audi“, „Volvo“, „Lexus“ markių automobilius, rašoma pranešime spaudai.
Ekspertas teigia, kad nelegalias veiklas skatina paklausos ir pasiūlos santykis. „Jei po automobilio avarijos, prireikus detalių, jas norima įsigyti kaip įmanoma pigiau ir nėra atsižvelgiama į jų kilmę, atsiranda paklausa vogtoms detalėms ir taip įsisuka ratas. Dažnas pirkėjas apie tai, kad dalys gali būti vogtos, neretai žino ar bent nujaučia. Ypač, kai dalys perkamos ne oficialiai veikiančiose prekybos vietose, o pagal skelbimus, iš privataus pardavėjo, kuris negali nurodyti detalių kilmės. Kol žmonės remontuos automobilius atsižvelgdami tik į žemą kainą, automobilių detalių vagystės nesibaigs“, – aiškina A. Žiukelis.
Susivilioja ne tik salone, bet ir bagažinėje paliktais daiktais
Anot A. Žiukelio, dažnai automobilio vairuotojai patiria žalą ne tik dėl pavogtų daiktų ar detalių, bet ir jas vagiant – kartais pavogtos detalės ar daiktai kainuoja pigiau nei vagystės metu apgadintos automobilio dalys. Tokių įsilaužimų žalos gali būti didesnės nei 5 tūkst. eurų.
Mažesnių ir spontaniškų vagysčių atveju žalos paprastai nesiekia 1 tūkst. eurų. Tokiais atvejais ilgapirščiai dažniausiai skuba, tad griebia arba tai, ko jiems labiausiai reikia, arba daiktus, itin traukiančius akį.
„Būna, kad net ir iš ganėtinai senų automobilių pavagiami vairai, oro pagalvės, grotuvai, nuimami valytuvai ar veidrodėliai.
Vis dėlto labai dažnai tikslas būna ne paties automobilio dalys, o jame palikti daiktai: fotoaparatai, telefonai, planšetės, vaikiškos kėdutės, piniginės. Todėl labai svarbu, kad salone matomoje vietoje nebūtų paliekami jokie vertingi daiktai, net išeinant iš automobilio trumpam, nes vagišius jie labai masina ir skatina pasinaudoti proga“, – pataria draudimo ekspertas.
Pernai ilgapirščiai iš automobilių salonų vogė ne tik įvairius išmaniuosius įrenginius, bet ir statybinius bei automobilių remonto įrankius. „Ankstesniais metais tokių atvejų beveik nepasitaikydavo, o pernai tokios vagystės buvo ganėtinai dažnos. Stambūs įrankiai dažniausiai paliekami ne salone, o bagažinėje, tad peršasi išvada, jog vagys juos nugvelbia ne atsitiktinai, o prieš tai kurį laiką stebėję kiemus, automobilius, žmonių veiklą. Vertėtų tokius įrankius visada parsinešti į namus, net jei ir atrodo, kad saugu juos palikti automobilio bagažinėje – mūsų duomenys rodo, kad tai ne visada yra tiesa“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.
