19 Lietuvoje veikiančių degalinių tinklų kreipėsi į Seimą, ragindami neriboti konkurencijos biodegalų rinkoje, svarstant siūlymus uždrausti alyvpalmių žaliavos naudojimą biokuro gamyboje. Tokį draudimą remia tik du degalinių tinklai – „Viada“ (buvęs „Lukoil“) ir „Baltic Petroleum“.
Trečiadienį Seimas svarsto parlamentaro Kazio Starkevičiaus ir buvusios parlamentarės Virginijos Vingrienės pasiūlymą Alternatyviųjų degalų įstatymo projektui, kuriuo siekiama, kad draudimai palmių aliejui įsigaliotų jau nuo kitų metų liepos 1-osios. Tokį siūlymą jau atmetė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, praėjusios kadencijos Ekonomikos komitetas, neigiamai įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Konkurencijos taryba, Energetikos ir Teisingumo ministerijos, kitos valstybinės institucijos.
Draudimo iniciatorių teigimu, palmių aliejaus gamyba ir vartojimas visame pasaulyje daro nepataisomą žalą klimatui ir aplinkai. Be to, biodegalų gamyba iš įvežtinės žaliavos niekaip neprisidedanti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Tokiai gamybai esą būtų galima naudoti lietuvišką rapsų aliejų.
Tuo metu draudimo priešininkai teigia, kad šie siūlymai kenkia vartotojams ir iškraipo sąžiningą konkurenciją prekybos biodegalais rinkoje. Atkreipiamas dėmesys, kad draudimo tokia apimtimi, kaip siūloma Lietuvoje, nėra priėmusi nė viena Europos Sąjungos šalis.
Nuostata, kad didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką turinčios žaliavos nebūtų laikomos biodegalais, Europos Sąjungoje įsigalios tik nuo 2030 metų. Energetikos ministerija siūlo, kad Lietuvoje tai įvyktų nuo 2024 metų. Tam jau pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
Kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, sutarta kompromisinė formuluotė yra ambicingesnė už Europos Komisijos reikalavimą.
Siūlymai Seime uždrausti palmių aliejaus naudojimą biokuro gamyboje per pastaruosius metus teikiami jau trečią kartą.
Konkurencijos taryba pripažino, kad biodegalų žaliavų ribojimai prieštarauja sąžiningai konkurencijai. STT pateikė tris antikorupcinio vertinimo išvadas ir įspėjo apie galimus tokio draudimo padarinius – neskaidrumą ir korupciją.
„Visa Europa susiduria su atsinaujinančio transporto žaliavų trūkumu, uždraudus dar vieną iš žaliavų, esant didelei paklausai ir mažai pasiūlai, kainos gali kilti kelis, keliolika kartų“, – kovo mėnesį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Kėvalaitis.
Pasak jo, įgyvendinus siūlomus draudimus, žaliavų tiekimas Lietuvoje liktų dviejų įmonių rankose: „Praktiškai monopolizuota rinka. Monopolizuotose rinkose kainą nustato pardavėjas, ne pirkėjas, tas turėtų įtaką degalų kainai. Aplinkosauginiais tikslais keičiamas įstatymas turėtų padarinių ekonomikai ir kiekvienam iš vartotojų.“
Kreipimąsi į parlamentarus pasirašė Lietuviškų degalinių sąjunga, vienijanti 16 įvairiuose šalies regionuose veikiančių lietuviško kapitalo degalų prekybos įmonių, bei degalinių tinklų „Orlen Lietuva“, „Circle-K“ ir „Neste Lietuva“ atstovai.
