Vilniuje tris savaites pagal programą "Iššūkis išmaniems miestams" dirbę IBM technologijų, eismo ir pokyčių valdymo ekspertai iš Amerikos ir Kanados rekomendavo panaudoti laiku gaunamą ir tikslią informaciją, galinčią padėti eismo planuotojams parengti veiksmingas, prieinamas ir ekologiškas ilgalaikes susisiekimo galimybes, iš anksto numatyti transporto spūstis, skatinti naudotis viešuoju transportu ir nurodyti keleiviams geriausius maršrutus. Iš viso Vilniui pateiktos 45 techninės, specifinės rekomendacijos, kaip panaudoti šiuo metu turimas sistemas, duomenis, jog jie būtų efektyviau naudojant siekiant padidinti viešojo transporto efektyvumą, greitį, maršruto planą.
Tarp konkrečių pasiūlymų Vilniui - Stambulo pavyzdys - galimybė mobiliųjų operatorių pagalba realiuoju laiku stebėti viešojo transporto priemonių judėjimą ir tvarkaraščius.
"Susitarus su teleoperatoriais, mes dirbtume kartu ir gautume mobiliųjų telefonų judėjimo duomenis viešajame transporte realiai. Stambulas buvo suplanavęs savo viešąjį transportą pagal tam tikrą savo logiką, sistemą ir duomenis. Tačiau, kai jie pradėjo dirbti susitarę su teleoperatoriais pagal konkrečių mobiliųjų telefonų esančių viešajame transporte judėjimą ir tuos duomenis su IBM pagalba išanalizavo, jie iš esmės pakeitė viešojo transporto maršrutus, nes ten, kur galvojo, kad bus daugiau keleivių, iš tikrųjų buvo priešingai", - ketvirtadienį per ekspertų rekomendacijų pristatymą Vilniaus savivaldybėje sakė meras Artūras Zuokas.
Tai esą Stambului leido padaryti viešąjį transportą patogesnį, sumažinti jo išlaidas. Tarp siūlymų Lietuvos sostinei - ir galimybė senjorams dalytis automobiliais. Skaičiuojama, kad Vilniui į papildomas automobilio statymo vietas reikia investuoti 200 mln. litų tam, kad vienas butas turėtų vieną papildomą automobilio statymo vietą mieste, kas reikštų žaliųjų plotų išnykimą.
"Alternatyva yra integruota viešojo transporto sistema - viešasis transportas, dviračiai, automobilių dalijimosi sistema", - vardijo meras.
A.Zuokas prasitarė, kad ateityje Vilniuje atsiras analogiška dviračių nuomai automobilių mainų sistema.
"Pavyzdžiui, pensininkui Vilniaus mieste iš viso nebereikės turėti automobilio, nes kai jam reikės nuvažiuoti iš taško "a" į tašką "b", jeigu jam reikės ne viešojo transporto, o privataus automobilio, jis galės pasiimti iš minėtos sistemos, taip, kaip dabar vilniečiai įprato pasiimti oranžinį dviratį savo trumpoms kelionėms", - pasakojo A. Zuokas.
Šiuo metu Vilniaus mieste viešuoju transportu naudojasi 40 proc. vilniečių, o 60 proc. naudojasi asmeniniu automobiliu, tai, pasak A. Zuoko, iki 2020 m. siekiama, kad šis rodiklis pakiltų iki 50 procentų. Pernai Vilniuje besinaudojančiųjų viešuoju transporto skaičius išaugo 7 procentais.
12 mėnesių Vilniaus miesto savivaldybės komanda toliau dirbs su IBM specialistais ir priims aiškius sprendimus.
"Kiek kainuos kiekvienas dalykas - būtų sunku šiandien, matyt, pasakyti, bet daugelį dalykų mes jau turime", - klausiamas apie tai, kiek visa tai kainuos miestui, sakė A. Zuokas.
Tuos, kurie viešuoju transportu nesinaudoja, Vilniaus valdžia žada pritraukti geresne "įvairiais parametrais" transporto kokybe.
"Yra tokia gera citata, kurią yra pasakęs Bogotos meras: viešasis transportas yra geras ne tada, kai juo daug naudojasi mažesnes pajamas gaunančių miestiečių, o kada turtingieji persėda iš "mersedesų" į viešąjį transportą, naudojasi jo sistema. Tai tikrai, mano įsitikinimu, įmanoma", - buvo tikras A. Zuokas.
IBM ekspertų vertinimu, optimizuota sostinės viešojo transporto infrastruktūra sumažins išlaidas ir pagerins eismo efektyvumą, ypač greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių automobiliams.
Augantis viešojo transporto efektyvumas ir naudojimas leis sumažinti transporto spūstis ir taršą bei padės išsaugoti unikalų UNESCO saugomą Vilniaus istorinį paveldą. "Iššūkis išmaniems miestams" yra elitinė programa, per kurią per paskutinius trejus metus iš daugiau kaip 500 teikusių paraiškas savivaldybių gauti konsultacijas atrinkta 116.
Tai, kad IBM atrenka paraišką, reiškia miesto siekį patobulinti esamas sistemas ir taip išspręsti kylančias problemas, kurios yra itin svarbios gyventojams. Vilnius, iškovojęs šią stipendiją, aplenkė daugiau nei 100 pasaulio miestų ir atsidūrė tarp tokių miestų kaip Briuselis, Pertas ar Durbanas.
