„Lietuva ir Lenkija turi ne tik bendrą sieną, bet ir labai daug bendrų interesų susisiekimo srityje. Vienas svarbiausių – šiuo metu nuo Varšuvos iki Talino tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, kurio pirminiu ruožu tarp Balstogės ir Kauno jau beveik penkerius metus kursuoja keleiviniai bei krovininiai traukiniai, o artėjant „Rail Baltica“ geležinkelio užbaigimui, Lietuva ir Lenkija įgyvendina vis daugiau bendrų logistikos projektų“, – sakė J. Narkevič.
Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk Lietuvoje vieši ministro J. Narkevič kvietimu. Lietuvos susisiekimo ministras itin įvertino tai, kad pasiektas susitarimas su Lenkija dėl spartesnės „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ plėtros. „Lietuvai sėkmingai tęsiant strateginius projektus „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, sutarėme su Lenkija dėl darbų spartinimo ir kaimyninėje šalyje. Dėkoju ministrui A. Adamczyk, kad dalis šių projektų darbų, planuotų tik kitais metais, vykdomi jau dabar“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevič.
Baltijos šalis su Europa per Lenkiją sujungsiantis geležinkelis „Rail Baltica“ – vienas didžiausių projektų, kuriuose bendradarbiauja abi šalys. Strateginė „Rail Baltica“ reikšmė tapo ypač akivaizdi prasidėjus koronaviruso pandemijai, kai valstybėms paskelbus karantiną geležinkeliu iš Vokietijos buvo parvežti į Lietuvą negalėję patekti šalies piliečiai. Jau nuo 2015 m. Lietuvą ir Lenkiją jungia europinio standarto geležinkelis, kuris iki 2026 m. bus modernizuotas taip, kad keleivinių traukinių projektinis maksimalus greitis siektų 249 km/val. Numatoma, kad Varšuvą iš Kauno bus galima pasiekti per nepilnas 3,5 val., o iš Vilniaus kelionė truks kiek daugiau nei 4 valandas.
Planuojama, jog pirmasis tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Varšuvos pradės kursuoti jau kitų metų antrą pusmetį, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime. Šiuo tikslu praėjusią savaitę „Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LTG Link“ ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinė bendrovė „PKP Intercity“ pasirašė ketinimų protokolą dėl tokio maršruto. Kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių truktų apie 8 valandas.
Susitarimas dėl patogesnio keleivių vežimo traukiniais tarp valstybių – tik vienas iš daugelio, stiprinančių šalių bendradarbiavimą susisiekimo geležinkeliais srityje. Dar vasarą Lietuvos ir Lenkijos geležinkeliai su partneriais iš Vokietijos išbandė naują puspriekabių gabenimo traukiniais tarp Lietuvos ir Vokietijos maršrutą, o „LTG Cargo“ Lenkijoje atidarė antrinę įmonę „LTG Cargo Polska“. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą, praėjusią savaitę „Lietuvos geležinkeliai" (LTG) ir Lenkijos geležinkelių kompanija PKP pasirašė jungtinės veiklos ir akcininkų sutartį steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius.
„Rail Baltica“ kartu su sėkmingai vystoma „Via Baltica“ magistrale užtikrina dar geresnį susisiekimą, o tuo pačiu ir glaudesnį šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu europinės vėžės geležinkelis – viena svarbiausių strateginių abiejų valstybių bendradarbiavimo krypčių. Šis geležinkelis Lietuvai ir Lenkijai svarbus ne tik dėl galimybės patogiai keliauti bei gabenti krovinius. Tai ir strateginis regiono saugumą didinantis projektas, kurio dėka galimas greitas NATO sąjungininkų tranzitas“, – sakė J. Narkevič.
Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk Lietuvoje viešės dvi dienas, vizito metu bus aptarti bendri Lietuvos ir Lenkijos įgyvendinami projektai gerinant susisiekimą, bendradarbiaujant logistikos srityje, aptariant abiem šalims aktualias vežėjų problemas dėl Europos Sąjungos Mobilumo paketo bei kitus klausimus. Planuojama, jog susitikimą vainikuos pasirašomi Lietuvos ir Lenkijos ministerijų susitarimai – memorandumas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą ir ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.
