„Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, tačiau išties nemaža visuomenės dalis Lietuvoje išverčia be šios transporto priemonės. Tikėtina, kad vis daugiau žmonių atranda alternatyvas nuosavam automobiliui – naudojasi elektriniais paspirtukais, trumpalaikės automobilių nuomos ar pavežėjų paslaugomis. Vos prieš kelis metus šių alternatyvų Lietuvoje nebuvo, todėl žmonės galėjo rinktis tik tarp viešojo transporto ir nuosavo automobilio. Dabar pastarojo svarba menksta, nes alternatyvų skaičius automobiliui sparčiai auga”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak jos, tikėtina, kad nuosavo automobilio svarbą sumažino ir koronaviruso pandemijos kontekstas – dalis mūsų šalies žmonių dirba iš namų, rečiau vyksta į masinio susibūrimo vietas. „Dar viena priežastis, kodėl sumažėjo norinčiųjų važinėti nuosavu automobiliu, yra eismo naujovės. Vilniaus Senamiestyje įdiegus kilpinio eismo schemą žmonės mieliau į šią miesto dalį vyksta kitu transportu. Jei prie darboviečių sunku rasti vietą, kur visai dienai galima patogiai pasistatyti automobilį, tuomet miestiečiai vengia į darbą vykti nuosavu automobiliu. Juo nevažiuoja ir ten, kur automobilio parkavimas kainuoja brangiau nei kelionė kitu transportu“, – kalba V. Katilienė.

Į darbą be nuosavo automobilio – vis populiariau

Pasak „Bolt“ vadovo Lietuvoje Andriaus Pacevičiaus, po gana įtempto laiko, kurį lėmė COVID-19 sukelta pandemija, daugėja keliaujančiųjų su pavežėjais skaičius – visuose miestuose jis ne tik pasiekė buvusįjį iki karantino, bet ir toliau sparčiai auga.

„Visoje Europoje gyventojai transportui į darbą ir atgal skiria vidutiniškai apie 38 minutes per dieną. Turbūt dažnas miestietis yra paskaičiavęs, kiek savo kelionės laiko praleidžia eismo spūstyse. Be to, dauguma žmonių, vykstančių į darbą asmeniniu automobiliu, visą dieną jo nenaudoja – 95 proc. laiko automobilis stovi prie namų, darbo ar miesto parkingo aikštelėje. Tad natūralu, kad vykstančiųjų viešuoju transportu, su pavežėjais ar elektriniais paspirtukais sparčiai daugėja. Tam įtaką daro ir patys darbdaviai – skatindamos daugiau judėti, mažinti CO2 taršą, būti gryname ore, kai kurios įmonės darbuotojams kompensuoja alternatyvius keliavimo į darbą būdus – keliones su pavežėjais, paspirtuko ar dviračių nuomos išlaidas. Tokios tendencijos rodo, kad nuosavas automobilis tikrai nėra būtinybė, ypač gyvenant didmiestyje.

Matome, kad, Vilniuje įvedus kilpinį eismą, populiarėja multimodalinis keliavimo modelis, t. y. senamiestis pasiekiamas automobiliu, o po senamiestį keliaujama paspirtuku“, – sako A. Pacevičius.

Apklausos duomenimis, didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuosavo automobilio neturi 29 proc. gyventojų, mažesniuose miestuose – 24 proc., miesteliuose ir kaimuose – 22 proc. mūsų šalies žmonių.

Mažesniuose miestuose – alternatyvų beveik nėra

„Gjensidige“ draudimo bendrovės atstovės teigimu, už miesto arba mažesniuose Lietuvos miesteliuose gyvenantiems žmonėms sudarytos menkesnės galimybės naudotis viešuoju transportu ir kitomis transporto alternatyvomis. „Jiems neturint asmeninės transporto priemonės sunku pasiekti darbovietę, vaikų ugdymų įstaigas ir kitas vietas, kuriose žmonės privalo apsilankyti kiekvieną dieną, taigi, ten automobilis prilygsta namams ant ratų“, – kalba draudimo bendrovės Žalų vadovė Baltijos šalims V. Katilienė.

Tyrimo duomenimis, didžiausią dalį – 41 proc. – automobilio neturinčių žmonių sudaro 16-19 metų jaunimas. Trečdalį – vyresni nei 55 metų žmonės.

„Nors vairuotojo pažymėjimą mūsų šalies žmonės dažniausiai įgyja vos sulaukę aštuoniolikos, skaičiai rodo, kad jie iškart nesėda prie nuosavo automobilio vairo. Dalis jaunų žmonių dar neturi pakankamai lėšų savam automobiliui įsigyti, todėl vairuoja tik retsykiais. Kita dalis, nors ir turi vairuotojo pažymėjimą, renkasi šiuo metu madingas ir tarp jaunų žmonių populiarias transporto priemones – paspirtukus, dviračius, riedžius. Be to, jauni žmonės kasdien daug kilometrų įveikia pėsčiomis“, – sako V. Katilienė.

Paspirtukai leidžia išvengti spūsčių

Pasak A. Pacevičiaus, matoma tendencija, kad elektriniai paspirtukai tampa svarbia susisiekimo priemone, kai reikia greitai nuvykti iš taško A į tašką B.

„Klaidinga nuomonė, kad paspirtukus yra pamėgę tik jaunesnio amžiaus žmonės. Vis daugiau klientų miestuose, kur veikia paspirtukų nuomos paslauga – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje – paspirtuką renkasi kaip alternatyvią transporto priemonę kelionei į darbą, universitetą ar atgal, jis pasitarnauja kaip greitas būdas pasiekti reikiamą tašką, išvengiant eismo spūsčių ir parkavimo išlaidų. Didžiuosiuose miestuose per pietus ir vakarop didelį kelionių paspirtukais srautą fiksuojame būtent prie verslo centrų – jais žmonės vyksta pietauti ar grįžta po darbų namo. Tiesa, atėjus mokslo metams, sulaukėme nemažai užklausų įrengti paspirtukų stoteles prie universitetų padalinių ir studentais tankiai apgyvendintuose rajonuose. Tikimės, kad tokios kelionės į universitetą ir iš jo taps aplinkai draugišku sveiku įpročiu.

Tačiau visada pabrėžiame, kad vairuoti bei parkuoti paspirtukus reikia atsakingai, kad jie nepakenktų ir netrukdytų nei pačiam vairuojančiajam, nei aplinkiniams“, – sako „Bolt“ vadovas Lietuvoje.

V.Katilienė atkreipė dėmesį, kad Latvijoje yra daugiausiai nuosavo automobilio neturinčių žmonių. Kaimyninėje valstybėje jo neturi 27 proc. šalies gyventojų. Estijoje, kaip ir Lietuvoje, verčiasi be nuosavo automobilio 25 proc. žmonių.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta po 1 600 kiekvienoje šalyje gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu šiemet atliko „Nielsen“.