Draudimo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimai“ sausį atliktos reprezentatyvios apklausos metu 29 proc. vairuotojų teigė leistino greičio besilaikantys tik matuoklių fiksavimo zonose. Dar 6 proc. pripažino net ir šiose zonose dažnai viršijantys leistiną greitį.

Greitį viršija daugiau nei trečdalis

„Tyrimo rezultatai nustebino – daugiau nei trečdalis vairuotojų neslepia akceleratoriaus pedalą spaudžiantys daugiau nei leidžiama, o matavimo prietaisai tokius adrenalino fanatikus pristabdo tik trumpam. Tai rodo, kad didelė dalis vairuojančių asmenų net nesuvokia, kokią grėsmę savo veiksmais kelyje sukelia sau ir kitiems eismo dalyviams“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Tiesa, 22 proc. vairuojančių asmenų tyrimo metu įvardijo, kad plečiamas matuoklių tinklas skatina juos drausmingiau vairuoti ne tik greičio matavimo zonose, bet ir kitose kelio dalyse.

Tuo tarpu 37 proc. teigė visuomet važiuojantys leistinu greičiu nepaisydami greičio matuoklių buvimo ar nebuvimo.

„Kiekviena administracinė priemonė – baudų didinimas, greičio matuoklių įrengimas – turi įtakos vairuotojų elgsenai jau vien dėl to, kad apie tai plačiai diskutuojama žiniasklaidoje, socialinėje medijoje, vairuotojai patys buriasi į grupes. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią teigiamą įtaką turi edukacija ir mąstymo pokyčiai – kol patys neįsąmoninsime galimų greičio viršijimo pasekmių, administracinės priemonės bus mažai veiksmingos“, – sako A. Žiukelis.

Statistika negailestinga – greitis žudo

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas 2019 m. buvo svarbiausia avarijų priežastis, nulėmusi 35 proc. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės.

Pasak A. Žiukelio, vairuojantiems pravartu atsiminti paprastą formulę – greitį padidinus dukart, stabdymo kelias pailgėja maždaug 4 kartus: „Tai reiškia, kad esant geroms oro sąlygoms važiuodami 50 km/h greičiu ir pastebėję priešais mus išdygusią kliūtį, mes sustosime nuvažiavę maždaug 15-16 metrų. Tuo tarpu skriejant 100 km/h greičiu, stabdymo kelias atitinkamai pailgėja iki 60-64 metrų“.

Svarbiausia – eismo kultūros ugdymas

Draudimo eksperto teigimu, mokytis saugaus dalyvavimo eisme būtina nuo mažens. Pavyzdį vaikams pirmiausia turėtų rodyti drausmingai vairuojantys tėvai, prisisegantys saugos diržus, nesėdantys už vairo išgėrę alkoholio, neviršijantys greičio.

„Būtent tokios iš pažiūros smulkmenos ir lemia būsimųjų vairuotojų požiūrį. Jei numosime ranka į saugos diržus, viršysime greitį ar vairuosime nesaugiai, tą matydami mūsų vaikai galvos, kad tai yra normalu, ir ateityje elgsis taip pat. Žinoma, saugaus eismo kultūrai daugiau dėmesio turėtų skirti ir švietimo sistema, ne tik tėvai“, – sako A. Žiukelis.

Pasak eksperto, su tragiškomis greičio viršijimo pasekmėmis taip pat tikslinga supažindinti ir visus būsimuosius vairuotojus: „Dažnai jauni asmenys mokosi vairavimo teorijos ir praktikos vedami vienintelio tikslo – išlaikyti vairavimo egzaminus, o ne tam, kad realiai išmoktų dalyvauti eisme. Pavyzdžiui, JAV vairavimo kursų lankytojai privalo apsilankyti sudaužytų automobilių aikštelėse, kurių darbuotojai vizualiais pavyzdžiais parodo, dėl kokių priežasčių automobiliai tapo metalo laužu ir kas gresia nesilaikant eismo taisyklių“.

Automobilių greitis lemia ir pėsčiųjų žūtis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad nesaugus ar neleistinas greitis yra svarbiausias žūčių bei sužalojimų keliuose faktorius. Atliktų studijų duomenimis, greičio sumažinimas vos 1 km/val. eismo įvykio tikimybę sumažina maždaug 2-3 procentais.

Automobilių vairuotojų viršijamas greitis pražūtingas ir kitiems eismo dalyviams, pirmiausia – pėstiesiems. PSO duomenimis, partrenkti 30 km/val. važiuojančio automobilio išgyvena maždaug 90 proc. pėsčiųjų. Tikimybė likti gyvam susidūrus su 45 km/val. važiuojančiu automobiliu sumažėja iki 50 procentų. Patekus po 80 km/val. skriejančio automobilio ratais, tikimybės išgyventi nelieka.