Reprezentatyvią apklausą atlikusių „Spinter tyrimų“ duomenimis, didesnių spūsčių tikisi 57 proc., o lėtesnio judėjimo – 53 proc. šalies vairuotojų. Atitinkamai geresnį eismo pralaidumą prognozuoja vos 7 proc., o greitesnį eismą – tik 2 proc. vairuotojų.

Apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Ekspertizių centro vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, didžiausią įtaką žalių rodyklių nuėmimas padarys didiesiems šalies miestams, kuriuose ir eismas intensyvesnis, ir naujovė vertinama nepalankiau, palyginti su regionais.

Didmiesčių dilema: lėčiau, bet saugiau?

Ne tik vairuotojai, bet ir didžioji dalis apskritai visų šalies didžiųjų miestų gyventojų žalių lentelių nuėmimą vertina ypač atsargiai. 56 proc. miestiečių mano, kad dėl to padaugės spūsčių, 54 proc. – kad sulėtės eismas. Gyvenantys kaimiškose vietovėse skeptiškumo irgi nestokoja. Vertinant ir vairuojančių, ir nevairuojančių respondentų atsakymus, 49 proc. regionų respondentų galvoja, kad spūsčių padaugės, o 41 proc. – ir kad eismas sulėtės.

Iš kitos pusės, didžiųjų miestų atstovai dažniau pripažįsta, kad ši naujovė sumažins avarijų ir avarinių situacijų skaičių – to tikisi 23 proc. gyventojų didmiesčiuose ir vos 9 proc. respondentų kaimo vietovėse.

„Galima sakyti, kad ir žaliosios rodyklės, ir jų nebuvimas bando išspręsti tą patį klausimą: kaip padidinti eismo pralaidumą nepabloginant saugumo. Pirmąjį variantą, kai žalios rodyklės leisdavo atlikti posūkio manevrą tiesiog įvertinus situaciją kelyje, jau išbandėme. Dabar turėsime galimybę įsitikinti, ar jų nuėmimas tikrai padidins eismo saugumą ir nesulėtins paties eismo. Didmiesčiuose labai svarbu, kiek automobilių gali kirsti sankryžą per tam tikrą laiką, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso spūsčių kiekis“, – sako A. Žiukelis.

Pasak jo, nenuostabu, kad likus tik šviesoforo signalų reguliavimui didžiųjų miestų gyventojai tikisi mažiau ginčytinų situacijų, tačiau jei spūsčių padaugės ir jos pailgės, nusivylimo ir pasipiktinimo išvengti vargu, ar pavyks. Gali būti, kad avarijų gali padaugėti, tik jos atsiras kitose vietose.

„Jeigu stovės, prie šviesoforų stovės visi – asmeninius automobilius vairuojantieji, viešasis transportas, taksi, transportavimo ir logistikos, statybos bendrovių transportas. Po kurio laiko bus galima įvertinti pokyčius ir įsitikinti, ar jie pateisino iniciatorių lūkesčius, ar visgi gyventojų skeptiškumas turėjo pagrindo“, – pastebi ekspertas.

Sumišimo daugiau negu aiškumo

A.Žiukelis atkreipia dėmesį ir į kitą medalio pusę – kiekviena eismo reguliavimo naujovė gali būti sutinkama skeptiškai ne vien dėl inertiško nenoro keisti nusistovėjusius vairavimo įpročius.

„Vis dėlto reikėtų iš akiračio nepamesti tokio dalyko, kad eismas sklandesnis ir saugesnis tampa būtent tada, kai taisyklės yra labai aiškios ir suprantamos eismo dalyviams. Negaliu neatkreipti dėmesio į niuansą, kad pradėjus naikinti žaliąsias rodykles tenka papildomai, net su vizualiniais pavyzdžiais aiškinti, kas keisis, kaip keisis, kada dešinįjį posūkį atlikti galima, o kada ne. Tai rodo, kad tam tikro pasimetimo, sumišimo yra, ir neaiškių ar net stresinių situacijų kelyje iš pradžių gali nepavykti išvengti“, – teigia jis.

Lietuvoje nuo lapkričio 1-osios su žaliomis rodyklėmis nauji šviesoforai nebėra įrengiami, o iki 2020 metų sausio Lietuvoje jos bus nuimtos nuo visų šviesoforų be išimties.

„Spinter tyrimų“ apklausoje spalio 17-28 dienomis dalyvavo 1008 18-75 m. gyventojai, iš jų 576 – vairuojantys asmenys.