Draudikai pastebi, kad nemažai avarijų kaltininkų greičio įtakos nesureikšmina ar nepripažįsta viršiję greitį, o tai tik prastina avarijų prevenciją ir rodo vairuotojų nesuvokimą, kokios grėsmės iš tiesų tyko keliuose ir autostradose.

Būtent kai kurių vairuotojų polinkis viršyti greitį, pasak draudikų, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies keliuose pagerėjus eismo sąlygoms, iš esmės nemažėja eismo įvykių metu padaroma žala.

„Nors vasarą bendroji avaringumo statistika paprastai sumažėja apie 20 proc., šį pokytį dažniausiai lemia mažesnis smulkių avarijų skaičius, o skaudžių nelaimių, kuriose nukenčia ar žūva žmonės, išvengti vis nepavyksta", – sako Nerijus Giedraitis, „ERGO Insurance" Lietuvoje transporto žalų administravimo skyriaus vadovas.

Jo teigimu, didėjant greičiui, automobilį vis labiau veikia inercijos jėga, o tai reiškia, kad jį darosi sunkiau valdyti, reikia ilgesnio atstumo norint jį sustabdyti. Avarijos atveju vairuotoją, keleivius ar automobilyje esančius daiktus veikia ženkliai didesnės jėgos nei mes esame įpratę jausti.

Greitis padidina ne tik rimtų traumų tikimybę – labiau tikėtina tokios avarijos metu netekti ir automobilio. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą daugiau nei 10 proc. avarijų atvejų transporto priemonės buvo sudaužomos nepataisomai arba jų remontas pripažįstamas ekonomiškai netikslingu. Paradoksalu, kad žiemą šių žalų skaičius keliais procentais mažesnis.

„Tokia žalų administravimo statistika tik patvirtina mūsų nuogąstavimus, kad avarijų skaičių šiltuoju metų periodu reikia pradėti mažinti nuo pačių vairuotojų sąmonės. Plačiai įsišaknijusias nuostatas, lemiančias greičio viršijimą, dažnas vairuotojas gali atpažinti iš savo paties minčių: kelių policijos neturėtų būti, tuščias plentas – tik man, gal pavyks sutaupyti laiko ir t.t.", - mano N. Giedraitis.

Iš viso per tris 2013 m. vasaros mėnesius „ERGO Insurance" Lietuvos gyventojams kompensavo apie 12 mln. litų eismo įvykiuose patirtų nuostolių.

ERGO informacija