Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys mano, kad nemokamas viešasis transportas galėtų padėti įgyvendinti ES įsipareigojimus mažinti oro taršą.
„Atsinaujinanti energetika savo kainomis pasiekė normalios energetikos kainą. Dabar ant stalo yra kitas patiekalas, su kuriuo visuomenė turi dirbti – transportas. ES šalys priėmė įsipareigojimus sumažinti taršą, tai pagrįsta ir baudomis. Tai ne tik vertybinis dalykas, bet ir ekonominis, finansinis, kurį pajusime jau po kelių metų“, – sakė V. Poderys.
Pasak Seimo nario Tomo Tomilino, visuomenėje vyrauja mitas, kad viešasis sektorius nekuria pridėtinės vertės.
„Nemokama paslauga mūsų šalyse asocijuojasi su prasta kokybe, vertės nekūrimu, vartotojų noru tą dalyką įvertinti pinigais. Su šiuo mitu reikėtų kovoti ir atsakyti į klausimą, ar reikalinga plėtoti viešojo transporto sektorių kaip prioritetinę viešųjų paslaugų sritį. Tai nėra prioritetas šiandien, bet jei tai tampa taip svarbu visiems, ir miesto gyventojams, ir klimato kaitos įveikimo šalininkams, tai galbūt metas eiti prie paslaugos suvisuotinimo“, – teigė T. Tomilinas.
Europos mobilumo valdymo platformos EPOMM atstovė Lietuvoje Kristina Gaučė atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema ir taršos rūšis Vilniuje – triukšmas.
„Kas trečia švietimo įstaiga Vilniuje buvo pakliuvusi į padidinto triukšmo zoną. Apie pusę visų miestų gyventojų yra su specialiais poreikiais. (...) Šeimos, kuriose yra automobiliai, 15 proc. skiria kiekvieno asmens lėšų būtent jam.
Jokiais būdais negalima siūlyti viešojo transporto žmonėms, kurie ir taip juda darniai. (...) Nuolaidos ir paskatos per tarifų mažinimą yra gera priemonė, tačiau viešasis transportas turi būti greitas, patikimas, dažnai kursuoti, patogus, paprastas naudotis“, – sakė K. Gaučė.
Pasak EPOMM atstovės Lietuvoje, pasitaiko atvejų, kai viešasis transportas po kiek laiko tampa vėl mokamas.
„Bendra tendencija, kad, net viešajam transportui tapus nemokamu tam tikroms socialinėms grupėms, reakcija būna vienoda, kad už paslaugą moka visi mokesčių mokėtojai, o naudojasi tik tam tikra grupė. Labai nemažai atvejų, įvedus nemokamą viešąjį transportą, jis buvo vėl apmokestinamas ir sulaukdavo daugiau neigiamų reakcijų nei teigiamų, kai viešasis transportas būdavo padarytas nemokamu“, – teigė K. Gaučė.
„Kai mieste 9 eurai už valandą automobilių stovėjimas, tai nori nenori renkiesi alternatyvią priemonę“, – pridūrė K. Gaučė.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas M. Pakėnas teigia, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų tvaraus finansavimo šaltinio.
„Ministerija visada yra už, tik vienintelis klausimas – iš kur gauti pinigų, nes suprantame ir vežėjus, jiems taip pat reikia iš kažko gyventi. Kai kuriuos tarpmiestinius maršrutus dėl žmonių mažėjimo prašoma uždaryti, nes vežėjui tai yra grynas nuostolis. Nemokamas viešasis transportas – gera idėja, tik svarbu finansavimas“, – teigė M. Pakėnas.
Konferencijoje taip pat pasisakė ir Talino ES biuro vadovas Allanas Alakulas. Estija nemokamą viešąjį transportą Taline mieste registruotiems gyventojams padarė dar 2012 m. Pasak A. Alakulo, miesto biudžetas iš to sugebėjo net uždirbti.
„Taline yra 600 transporto priemonių parkas, viešojo transporto biudžetas sudaro beveik 70 mln. eurų. Jis didėja nuo tada, kai buvo padarytas nemokamas 2012 m. Taline nemokamas viešasis transportas kainuoja apie 12 mln. eurų per metus. Visiems registruotiems miesto gyventojams šis transportas yra nemokamas. Miesto biudžetas netgi iš to užsidirbo įvedęs viešąjį transportą, nes padidėjo mokesčių mokėtojų skaičius mieste“, – sakė A. Alakulas.
Pasak jo, pereiti į viešąjį transportą estus privertė ir padidinti automobilių statymo tarifai – Talino senamiestyje pasistatyti automobilį kainuoja 6 eurus už valandą.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva užima vieną iš pirmųjų vietų tarp ES valstybių, kuriose didžiausia dalis kelionių atliekama asmeniniu automobiliu. Tokie keliavimo įpročiai sukelia problemų Lietuvai vykdant tarptautinius įsipareigojimus, siekiant mažinti ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, bet ir oro taršą, kuri turi įtakos gyvenimo kokybei.
