Medicinos mokslininkai tikisi, kad 4D spausdintuvu galės išspausdinti ne tik kaulus, sąnarius, bet ir ištisus sudėtingus organus.
Kaip atsidūrėte Lazerinių tyrimų centre?
Baigęs mokyklą pasirinkau bakalauro studijas VU Fizikos fakultete. Antrame kurse susidomėjau lazeriais ir optinėmis technologijomis – labai įsiminė lazerių pradininko Lietuvoje profesoriaus Algio Petro Piskarsko paskaita apie netiesinę optiką. Ilgainiui ši tema tapo mano tyrinėjimų sritimi ir atvedė į Lazerinės nanofotonikos grupės laboratoriją, vadovaujamą profesoriaus Roaldo Gadono.
Vilniaus universitete sėkmingai tęsėte studijas – baigėte magistrantūrą, doktorantūrą, įsitraukėte į projektus su užsienio mokslininkais. Ar stodamas į fiziką prieš 18 metų įsivaizdavote, kur būsite šiandien?
Per šį laiką iš tiesų daug kas pasikeitė – universitetas, valstybė, mokslinė aplinka. Vos pradėjęs studijas negalėjau atsikratyti klausimų, ar turėsiu tvirtą pagrindą po kojomis. Svarsčiau, kur dar galėsiu pritaikyti universitete įgytas žinias ir įgūdžius. Nusprendžiau tiesiog mokytis, gilintis į savo sritį, domėtis užsienio mokslininkų pasiekimais. Šiandien dvejojantiems galiu pasakyti: viskas bus gerai. Nors ne visada žinojau, kas manęs laukia po metų ar dvejų, tačiau dabar esu patenkintas, kad dirbu čia, Lietuvoje.
Ar tą patį galėtų pasakyti ir Jūsų kurso draugai, su kuriais kartu studijavote?
Jie tikrai nepražuvo! Apskritai fizikai savo žinias ir gebėjimus pritaiko įvairiose srityse – nuo verslo iki politikos. Jiems puikiai sekasi ir informacinių technologijų srityje.
Juk VU Fizikos fakultete visų pirma ugdomas ir lavinamas mąstymas, gebėjimas sisteminti informaciją, atrinkti esminius dalykus, įžvelgti sąsajas. Galbūt dėl to ir pats pasirinkau fizikos studijas – mane įkvėpė gera vyresnių kolegų patirtis, atmosfera fakultete. Buvę mano bendramoksliai yra įsitikinę, kad jiems gerai sekasi būtent dėl to, kad baigė fizikos studijas, nors fizikos žinių jie tiesiogiai netaiko.
Atsimenu universitete išgirstą pavyzdį: Didžiojoje Britanijoje bankininkai ar ekonomistai į savo karjeros kelią specialiai įtraukia fizikos doktorantūros studijas, kad praplėstų savo mąstymą, įgytų naujų gebėjimų ir būtų konkurencingesni darbo rinkoje.
Jūs pats ne kartą stažavotės Vokietijoje, Hanoverio lazerių centre. Kuo nuo jo skiriasi VU Lazerinių tyrimų centras?
Dabar VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras ir atviros prieigos kompleksas „Naglis“ yra didžiausias ir stipriausias mokslinis padalinys Lietuvoje, kuriame vykdomi lazerių fizikos, netiesinių optinių reiškinių, lazerinės spektroskopijos tyrimai, lazerių taikymo ir lazerinių technologijų kūrimo darbai.
Lietuvoje galiu dirbti su tokia įranga, kurią būtų sunku rasti net pirmaujančių Europos valstybių laboratorijose. Galime laisvai keistis žiniomis ir pasakoti apie savo atradimus mokslininkams visame pasaulyje. Skirtumų nebeliko. Lietuvos fizikai įsitraukė į Europos mokslo programas, užmezgė tvirtus ryšius kituose žemynuose.
Kokių smagių akimirkų pasitaiko Jūsų kasdieniame laboratoriniame darbe?
Malonių momentų būna daug. Kas nors smagaus įvyksta kone kiekvieną dieną, tai įkvepia ir motyvuoja. Kita vertus, ši sritis yra labai dinamiška – laboratorijose vyksta daug įvairių tyrimų, bandymų. Tad ir džiaugtis nėra kada, nes užtenka trumpam užmigti ant laurų – konkurentai nužengs toliau.
Apskritai mokslininkai žino, kad jų karjeros proveržis labai priklauso nuo finansavimo, kuris daugiausia yra konkursinis. Vadinasi, nuolat dalyvaujame varžybose dėl lėšų, stengiamės padaryti greičiau, daugiau, išradingiau. Neužtenka būti pirmam Lietuvoje – turime būti pirmi Europoje ir, pageidautina, visame pasaulyje. Žiūrint iš šono – tai laboratorijose atkakliai dirbantys, bandymus atliekantys mokslininkai, o būnant viduje – tikros olimpinės žaidynės, su savo pasirengimo ciklais, taisyklėmis, žvaigždėmis. Jeigu olimpinio čempiono paklaustumėte, ką jis darys nulipęs nuo podiumo, jis greičiausiai tik nurodytų kitų varžybų datą ir būtinybę tinkamai pasirengti. Mūsų požiūris panašus.
Suprantama, tokiu ritmu gyvename ne tik mes, bet ir mūsų konkurentai, kuriuos puikiai pažįstame – konkrečią mokslo sritį aukščiausiu lygiu tyrinėjančių specialistų ratas yra gana siauras ir apibrėžtas – pasaulyje yra maždaug 10–20 grupių mokslininkų, tyrinėjančių tą patį, ką ir mes. Be to, viename projekte esame konkurentai, kitame – draugai ir partneriai. Viskas yra reliatyvu – priklauso nuo situacijos.
