Taisyklių nepaiso kas dešimtas
„Statistika rodo, kad tinkamos reguliacinės priemonės kardinaliai pakeitė mūsų šalies pėsčiųjų įpročius. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo ir augantis žmonių sąmoningumas. Lietuvoje pėsčiųjų saugumą gatvėse taip pat padeda užtikrinti gyventojų švietimas ir tinkami technologiniai sprendimai, pavyzdžiui, šiais metais įrengtos išmaniosios LED juostos, skirtos atitraukti žmones nuo išmaniųjų telefonų“, – kalbėjo „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Naujausiais tyrimo duomenimis, eidamas per gatvę telefonu kalba vienas iš dešimties pėsčiųjų, po 3 proc. Lietuvos gyventojų eidami per pėsčiųjų perėją naršo internete, tikrinasi elektroninį paštą arba rašo trumpąsias žinutes. Palyginimui, 2016 metais eidami per gatvę telefonu kalbėdavo 83 proc. mūsų šalies žmonių, rašoma pranešime spaudai.

Prieš mokinių atostogas – raginimas tėvams
Pasak V. Katilienės, telefonų naudojimo įpročiai gatvėje priklauso ir nuo amžiaus: paauglių bei jaunimo iki 20 metų tarpe net 23 proc. pėsčiųjų perėjoje kalba telefonu. Tyrimo duomenimis, 16-19 metų amžiaus pėstieji eidami per gatvę dažniau nei už juos vyresni žmonės naudojasi navigacija, naršo internete ir rašo žinutes.

„Jaunimas nebeįsivaizduoja gyvenimo be išmaniųjų telefonų, todėl net ir eidami gatve yra mažiau linkę rūpintis saugumu ar paisyti kelių eismo taisyklių. Netrukus prasidės moksleivių vasaros atostogos, todėl tėvai turėtų priminti atžaloms, jog išmanusis telefonas gatvėse – ne pagalbininkas, o papildomas rizikos veiksnys. Dažnai tenka matyti mokinukus, žengiančius į važiuojamąją dalį ir nepakeliančius akių nuo ekrano, toks elgesys – išties rizikingas“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.

Lietuvos kelių policijos statistika rodo, kad praėjusiais metais pėsčiųjų perėjose žuvo 16 žmonių. „Telefonas nukreipia dėmesį ir padidina eismo nelaimės riziką“, – pažymėjo V. Katilienė.

Vyresni žmonės elgiasi saugiau
Pasak draudimo bendrovės atstovės, vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai į saugumą gatvėje ranka nenumoja. Net 94 proc. 55-64 metų amžiaus žmonių pėsčiųjų perėjose visiškai nekalba telefonu. V.Katilienės teigimu, tokioms tendencijoms įtakos turi ne tik atsakingesnė šios amžiaus grupės eismo dalyvių elgsena gatvėse. „Vyresnio amžiaus žmonės apskritai mažiau naudojasi telefonu ir yra linkę labiau rūpintis savo saugumu“, – kalbėjo žalų ekspertė.

Tyrimo rezultatai parodė, kad atsargiausi yra kaimų ir mažesnių miestų gyventojai – daugiau nei 80 proc. jų eidami per gatvę nekalba telefonu, tuo tarpu didžiuosiuose šalies miestuose šis skaičius siekia 75 procentus.

„Didmiesčiuose gyvenimo tempas greitesnis, todėl skubėdami žmonės dažniau užsimiršta, turi neatidėliotinų reikalų ir pasielgia neatsakingai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad gatvėje visuomet privalu būti atidžiam, nepriklausomai nuo to, ar esate mažame miestelyje, ar sostinės centre“, – patarė V. Katilienė.

Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta daugiau nei po 1 tūkst. įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu atliko bendrovės „AC Nielsen Baltics“ (2019 m. vasaris) ir „Spinter tyrimai“ (2016 m. birželis).