R. Masiulio teigimu, „Via Carpatia“ kelio tolimesnė plėtra bus naudinga ne tik Vidurio bei Pietų Europai, bet ir Lietuvai.

„Transporto infrastruktūros integravimas į vieningą sistemą bei glaudus šalių bendradarbiavimas yra neišvengiamas, siekiant didinti šalių konkurencingumą. Siekiame, kad transporto sistema rytinėje ES dalyje būtu tinkamai išvystyta bei atitiktų aukščiausius standartus. „Via Carpatia“ yra strategiškai svarbus transporto koridorius, sujungsiantis Baltijos jūrą su Juodąja bei Egėjo jūromis, todėl tai turėtų tapti neatsiejama transeuropinio transporto tinklo TEN-T dalimi“, - Susisiekimo ministerijos pranešime cituojamas R. Masiulis.

Deklaracija siekiama atkreipti Europos Komisijos dėmesį į „Via Carpatia“ svarbą visai Rytų bei Pietų Europai. Dabartiniai ir planuojami infrastruktūros elementai yra pritaikyti prie nuolat besikeičiančios rinkos ir augančių transporto poreikių bei atitinka TEN-T keliamus tikslus.

Siekiama, kad „Via Carpatia“ būtų įtraukta į TEN-T kelių tinklą kaip integrali ir neatskiriama vieningo Europos kelių tinklo dalis. Tokiu atveju „Via Carpatia“ persidengtų su Lietuvai svarbia „Via Baltica“, atsirastų galimybė pritraukti daugiau ES finansavimo kelių infrastruktūros plėtrai, kuris būtų naudingas tiek Lietuvai, tiek ir kitoms projekte dalyvaujančioms šalims.

Pažymima, kad sujungus šalių transporto infrastruktūrą pagerės susisiekimas tarp Šiaurės ir Pietų Europos, Lietuvos bei Lenkijos uostai Baltijos jūroje bus sujungti su uostais Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Įgyvendinus „Via Carpatia“ taip pat atsiras galimybės pritraukti didesnius krovinių srautus, paskatins investicijas, aktyvės prekyba bei šalių ekonominis augimas. Bus užtikrintas visos Europos Sąjungos saugumas, o gyventojams pagerės susisiekimas tarp Šiaurės Europos, Baltijos jūros ir Pietų Europos šalių.

Projektą „Via Carpatia“ įgyvendina Baltarusija, Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Turkija ir Ukraina. Neseniai prie projekto prisijungė Latvija ir Estija.