„Kasmet ankstyvą pavasarį fiksuojame žalų, nusiplovus automobilį, piką. Išvažiavę iš plovyklos, klientai dažniausiai pamato lengvų įbrėžimų ant transporto priemonių kėbulų, durelių, ratlankių, pasitaiko apgadintų veidrodėlių ir valytuvų. Tokiais atvejais nuostoliai vidutiniškai siekia 700 eurų“, - pranešime spaudai cituojamas draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis.
Pasak jo, jeigu žala padaryta plovykloje, surinkus tai įrodančius faktus, kurių pagrindinis - plovykloje įrengtos vaizdo kameros, už žalos sukėlimą atsako kaltininkas. Paprastai plovyklos yra apsidraudusios bendrosios civilinės atsakomybės draudimu ir, esant abipusiam sutarimui, pasirašoma pretenzija, kuria remdamasis draudikas atlygina žalą.
Tačiau ne visais atvejais plovyklos sutinka su padaryta žala, ir tam būna svarių priežasčių. Neretai pasitaiko, kad, nuplovus automobilį, pasirodo ankstesni apibraižymai, kurių dėl žiemai įprastų oro sąlygų ir purvino automobilio tiesiog nebūdavo matyti.
„Taip pat dažai gali pradėti luptis dėl nekokybiškai atliktų dažymo darbų. Per žiemą automobilis prisikaupia smėlio, akmenukų liekanų, kurios gali išlįsti plaunant kėbulą ir jį pažeisti. Visais šiais atvejais nei plovykla, nei draudimas nuostolių neatlygintų“, - teigia „If“ transporto žalų grupės vadovas.
Jei plovykla nėra apsidraudusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimu ir nesutinka dėl savo kaltės, tokiu atveju gelbsti kasko draudimas. Jei automobilio savininkas neturi šios apsaugos, vienintelis būdas išsiieškoti žalą - kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
