Vis dėlto, kokie automobiliai bus laikomi taršiais, AM kol kas neįvardija. Žinoma, kad šiuo metu taršiausiais yra laikomi tie, kurių anglies dioksido tarša būtų ne didesnė nei 120 g vienam kilometrui, tačiau konkretūs kriterijai dar nėra aiškūs.
„Dėl taršos, C02, detalių dar nesame paskelbę. Jeigu rinka tvarkysis natūraliai, taip, kad bus naudinga pasinaudoti finansine paskata, logiška, kad savininkai, kurie turi automobilius, senesnius nei 14 metų, turėtų jų atsikratyti“, - „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo V. Auglys.
Pasak specialisto, AM tam numato 30 milijonų eurų.
Valstybinės įmonės „Regitra“ atstovo Dariaus Jurgučio pateiktais duomenimis, Lietuvoje ir naudojami vidutiniškai 14 metų senumo automobiliai.
„Labiausiai taršūs automobiliai yra seni, dyzeliniai arba didelio litražo benzininiai automobiliai“, - sakė D. Jurgutis.
Tačiau automobilių skelbimo „Autoplius.lt“ plėtros vadovas Matas Buzelis abejoja, kad išmokos gali daryti reikšmingą įtaką automobilių rinkai.
„Jeigu žiūrėsime į tai, kad išmoka galėtų siekti apie 500 eurų, tai paliestų apie 60 tūkst. tokių naudos gavėjų, maždaug 5 proc. Lietuvos automobilių parko. Klausimas, į ką taikosi AM, - ar bent keliais procentais sumažinti taršių automobilių kiekį, ar ieško, kaip neefektyviai išnaudoti tuos 30 mln. eurų“, - teigė M. Buzelis.
Jis įsitikinęs, kad tai yra suma, už kurią galima padaryti kur kas didesnius pokyčius, ir siūlo geriau apmokestinti labiausiai aplinką teršiančius automobilius.
ELTA primena, kad ES siekia iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Automobiliai yra tarp didžiausių taršos šaltinių.
Šalys narės turės parengti planus, kaip sieks šio tikslo. Tokį rengia ir Lietuva. Tiesa, pernai liepą AM pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.
Pirminiame priemonių plane buvo numatytos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių ES šalyse.
Šių metų kovo 1-ąją AM Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.
Atnaujintame projekte, AM teigimu, daug dėmesio skirta finansinio skatinimo priemonėms, kurių didelė dalis orientuota į gyventojus. Viena jų - sukurti skatinimo mechanizmą, kad seną automobilį pridavusieji fiziniai asmenys atsiskaitytų už viešojo transporto paslaugas arba įsigytų mažiau taršų automobilį.
Pasak AM, mažinant oro taršą ir gerinant jo kokybę, ypač svarbus vaidmuo tenka transportui, todėl numatytos finansinės paskatos savivaldybėms, įsigyjančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones. Atskiras skatinimas numatytas darnaus judumo priemonių įgyvendinimui daugiausia transporto priemonių pritraukiančioms savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinių transporto priemonių eismo ribojimo sistemas.
Nuspręsta kai kurių ankstesniuose plano projektuose siūlytų priemonių veiksmingumą pirmiausia išmėginti bandomaisiais projektais, pavyzdžiui, išbandant kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą, galimybes vykdyti keliuose daug dūmų išskiriančių transporto priemonių stebėseną. Įvertinus, ar tokios priemonės veiksmingos, būtų apsispręsta, ar jas diegti plačiu mastu.
Nacionalinio oro taršos mažinimo planas turi būti patvirtintas ir pateiktas Europos Komisijai iki balandžio 1 d. Jis turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
