„Baltijos šalys pakvietė tiesiogiai prie projekto prisijungti ir Suomiją, šiuo metu laukiame jų sprendimo“, - teigė I. Degutis.
Pasak jo, „Rail Baltica“ projektas ypač svarbus, nes jis leis sujungti modernią geležinkelio atkarpą su Vakarų Europa.
„Šiuo metu yra patvirtintas teritorinis planavimas kelioms Lietuvos teritorijoms: geležinkelio linijai nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno, Kauno geležinkelio mazgui ir Kaunas-Vilnius atkarpai“, - sakė I. Degutis.
Pasak jo, vystant „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje planuojama pastatyti 7 tiltus, 31 geležinkelių viaduką, 21 kelių viaduką ir 7 ekodukus (žvėrių pralaidas).
Visas „Rail Baltica“ ruožas sudarys 870 km: 213 km - Estijoje, 265 km - Latvijoje ir 391 km - Lietuvoje. Geležinkelio atkarpa keleiviniai traukiniai galės pasiekti 249 km/h greitį, o krovininiai traukiniai - 120 km/h. Krovininių traukinių didžiausias ilgis galės būti šiek tiek daugiau nei kilometras.
ELTA primena, kad „Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.
Praėjusių metų gruodžio viduryje Vilniuje viešėjęs Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas sakė, kad Suomija išreiškė norą dalyvauti projekte „Rail Baltica“. Iki šiol Suomija dalyvauja projekte netiesiogiai.
