„Nors bandymų sukurti kažką panašaus į planšetę buvo dar 1968 metais, „Microsoft“ pirmieji pristatė tokią planšetę, kokias jas esame įpratę įsivaizduoti ir matyti. O šiandien stebime, kad jos ir toliau tobulėja bei stebina naujais technologiniais pasiekimais. Tai lemia ne vienas dalykas. Pradedant nuo to, kad Bilo Geitso pristatytas, tačiau kompanijos „Apple“ gerokai patobulintas planšetinis kompiuteris iki šiol dar neatskleidė viso savo potencialo ir baigiant tuo, kad planšetė tapo vienu lengviausiai prie žmogaus poreikių prisitaikančiu prietaisu. Tačiau kaip ir visi labai geri dalykai, planšetinis kompiuteris mėgstama technologija netapo per vieną dieną“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir išskiria penkis dalykus, kurie per 18 metų stipriai patobulino planšetę.

1. Planšetė tapo prieinama visiems

Nors, pasak A. Adomaitytės, planšetinis kompiuteris nuo pačių pradžių buvo skirtas dirbantiems žmonėms, kurie ja naudotųsi darbe, bėgant metams viskas kardinaliai apsivertė aukštyn kojomis.

„Kai laikė rankose pirmąjį „Microsoft Tablet PC“ prototipą, Bilas Geitsas teigė, kad planšetiniam kompiuteriui nėra ribų ir kad per penkis metus nuo jo pardavimo pradžios, tai bus pats populiariausias asmeninis kompiuteris JAV. Dėl pirmojo teiginio jis tikrai neklydo, o štai antrasis, galima teigti, taip ir neišsipildė. Spėjama, kad taip nutiko dėl to, kad iš pat pradžių buvo bandoma planšetinį kompiuterį pritaikyti būtent verslininkams, o pats prietaisas per daug bandė nukonkuruoti stipriai žmonių gyvenimuose įsitvirtinusį asmeninį kompiuterį. Tačiau kai 2010 metais kompanija „Apple“ startavo su savo planšete „iPad“ – viskas pasikeitė, nes šis planšetinis kompiuteris buvo skirtas šeimoms, o vietoje bandymo atkartoti kompiuterius, „iPad“ tiesiog išnaudojo ir stiprino būtent planšečių privalumus“, – pažymi A. Adomaitytė.

2. Atsirado galimybė pačiam rinktis turinį

Kitas labai svarbus pokytis, kuris gerokai padidino žmonių susidomėjimą planšetėmis, buvo galimybė patiems rinktis ir siųstis programėles savo planšetiniame kompiuteryje.

„Nuo to momento, kai kompanijos „Apple“ ir „Samsung“ leido žmonėms savo planšetėse naudotis programėlių parduotuvėmis, susidomėjimas šiuo įrenginiu natūraliai paaugo. Būtent parduotuvės leido planšečių turėtojams naudotis ne vien gamintojų sudėliotomis programėlėmis, bet siųstis ir naudotis tomis, kurios reikalingos ar domina. Tuo pat metu tai leido planšetėms perimti vieną geriausių dabartinių telefonų savybių – programėlių gausą ir kasdien atnaujinamą jų parduotuvę bei pradėti pilnaverčius duomenų ar informacijos mainus tarp skirtingų įrenginių, nuo asmeninio kompiuterio iki planšetės ir išmaniųjų telefonų“, – sako A. Adomaitytė.

3. Dydžio evoliucija

A. Adomaitytė pastebi, kad tobulėjant technologijoms, vienas labiausiai kintančių planšečių dalykų tapo jų dydis: „Kadangi planšetės kurį laiką buvo viduriniuoju broliu tarp asmeninio kompiuterio ir išmaniojo telefono, per metus gerokai keitėsi ir planšetės dydis. Planšetinių kompiuterių dydžių amplitudė kito nuo 7 colių, kai įrenginiai primindavo skaitykles, iki 13 ar net beveik 14 colių. Tai, koks turėtų būti planšetės dydis gamintojams diktavo pačių įrenginių galimybės, kurios prasidėjo tiesiog nuo naršymo internete ar dokumentų skaitymo mažesniame nei asmeninio kompiuterio ekrane, bet būnant bet kur, tarsi turint telefoną, o išsiplėtė iki planšetės naudojimo netgi profesionaliam darbui, kam šiandien didžioji dalis gamintojų siūlo specialius pieštukus.“

4. Nuo kosmoso iki lovos

„Planšetinių kompiuterių populiarumas neslopsta ir dėl smarkiai prasiplėtusio jų funkcionalumo. Jei įsigiję pirmąsias planšetes pirkėjai galvodavo, ką čia su jomis būtų galima nuveikti, šiandien viskas kitaip. Atėję pirkėjai nori ne tik lengvesnės asmeninio kompiuterio versijos, bet ir renkasi planšetę konkrečiai filmų žiūrėjimui, knygų skaitymui, žaidimams, naršymui internete ar tiesiog ieško draugiškiausio šeimai įrenginio. Pirkėjų apsisprendimą įsigyti planšetę ilgainiui palengvino ir tai, kad jos tapo labai lengvai susiejamos su kitais įrenginiais, o tai reiškia, kad atsiranda didesnis poreikis turėti planšetę nuolat po ranka, net jei neketinai ja artimiausiu metu naudotis. Dėl šių pačių priežasčių, planšetinius kompiuterius lengviau prisijaukina netgi NASA astronautai arba kariuomenės visame pasaulyje. Todėl planšetė tapo įrenginių, kuriuo patogu naudotis tiek lovoje prieš miegą, tiek skriejant kosmose“, – teigia A. Adomaitytė.

5. Planšetės lengvai prisijaukina naujas technologijas

Kaip išskiria A. Adomaitytė, planšetės pasižymi tuo, kad greitai prisijaukina naujausias technologijas ir išnaudoja jas savo stipriausių savybių paryškinimui.

„Planšetiniai kompiuteriai eina išmaniųjų telefonų praminamu keliu, tik geriausias pastarųjų savybes prisitaikydamos sau. Pavyzdžiui, pasirodo telefonai su ryškiausiais ar jautriausiais lietimui ekranais – planšetės greitai pasirodo su tokiais pačiais, tik didesniais ekranais. Išmanieji telefonai prisijaukina išmanų pieštuką – netrukus tai tampa ir svarbiu planšečių atributu. Geras to pavyzdys yra ką tik pasirodęs naujas planšetinis kompiuteris „iPad Pro“ – jame, kaip ir naujuose „iPhone“, išnykęs legendinis „home“ mygtukas, ekranas užima kaip niekada daug vietos, o norintys daugiau vietos gali rinktis netgi 1 terabaito talpos modelius. Tuo metu kitas šiuo metu dar karštas planšetinis kompiuteris „Google Pixel Slate“, jei žiūri iš tolo, visai niekuo nesiskiria nuo nešiojamo kompiuterio: didelis ekranas, jungimas su klaviatūra, kuri stipriai primena kompiuterių klaviatūrą ir itin lengvas prisijungimas prie monitoriaus, televizoriaus ar pieštuko“, – išskiria „Bitės Profė“.

Galiausiai, anot A. Adomaitytės, norint daugiau sužinoti daugiau apie planšetinius kompiuterius ar pasidomėti konkrečiomis jų savybėmis, visuomet galite kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančius „Bitės Profus“ ir jie visuomet jums patars.