„Tai skandalinga informacija, akivaizdus projektuotojų ir statytojų aplaidumo pavyzdys. Atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti. Tai taip pat akivaizdus įrodymas, kokio masto problemų dėl kelių kokybės turime Lietuvoje“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kelią projektavo UAB „Kelprojektas“, statybos darbus atliko ūkio subjektų grupė AB „Latvijas Tilti“, UAB „Kauno keliai“. Techninę projekto priežiūrą vykdė jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė UAB „Kelvista“, UAB TAEM ir UAB „Tiltų ekspertų centras“.

Kelias LAKD perduotas 2015 m. liepos 8 d., tačiau iki šiol jis dar nėra naudojamas, rašoma LR Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

LAKD ekspertai nustatė, kad minėtame kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija – „sėdimas“, stebimi kelio dangos geometriniai pakitimai, deformuoti kelio išilginis ir skersinis profiliai, akivaizdžiai matomi kelio elementų, apsauginių atitvarų, tvoros, apšvietimo tinklo defektai. Kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus mažos laikomosios gebos gruntų. Projektas atliktas pagal geologinius tyrimus (tyrimas atliktas 2002–2003 m.), skirtus kelio specialiajam planui parengti.

Pasak laikinai LAKD direktoriaus pareigas einančio Vitalijaus Andrejevo, 2017 m. buvo užsakyta valstybinės reikšmės magistralinio kelio, Panemunės aplinkkelio ir jame esančio tilto per Nemuno prataką prieigų ir paties tilto ekspertizė. Ekspertai išvadas pateikė rugpjūčio pabaigoje.

„Šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolimesnės ilgalaikės kelio dangos deformacijos yra neišvengiamos. Deformacija tik didės pradėjus eksploatuoti kelią. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, bus kreipiamasi į statybos dalyvius dėl priežasčių, kurios lėmė defektų atsiradimą, šalinimo ir tolesnio kelio funkcionalumo užtikrinimo“, – sakė LAKD vadovas V. Andrejevas.