Statistinė šalies eismo įvykių analizė rodo skaudžias leistino greičio viršijimo pasekmes. Per pastaruosius penkerius metus, 2013–2017 m., eismo įvykiuose, kurių pagrindinė priežastis buvo greičio viršijimas, žuvo 279 žmonės – apie 56 kasmet. Susisiekimo ministerija ir saugaus eismo ekspertai ragina vairuotojus kelyje elgtis atsakingai ir nepamiršti, kad leistino greičio viršijimas dažnai turi skaudžias pasekmes.
„Dažnai vairuotojai, viršydami leistiną greitį, nepagalvoja, kad tai yra išties pavojinga. Tačiau svarbu suprasti, kad jei greičio ribojimas yra nustatytas, jo reikia paisyti – priešingu atveju laukia ne tik baudos, bet ir galimi eismo įvykiai su vienokiomis ar kitokiomis pasekmėmis“, – sako Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas.
Saugaus eismo ekspertų teigimu, vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginę įtaką avaringumo rodikliams. Dažniausia mirtinų eismo įvykių priežastimi tampa žmogiškojo faktoriaus rizikos veiksniai. Lietuvoje net 2 iš 3 vairuotojų gyvenvietės teritorijoje viršija leistiną važiavimo greitį. 2015–2017 m. stebėjimai parodė, kad leistiną greitį daugiau nei 10 km/val. magistraliniuose keliuose viršija 17,6 proc. vairuotojų, krašto keliuose – 31,6 proc., o rajoniniuose keliuose – 19,2 proc. vairuotojų. Su greičio viršijimu siejasi ir kita dažna eismo įvykių priežastis – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimas.
„Greičio viršijimas labai aktuali problema Lietuvai, – sako vairavimo instruktoriaus A. Pakėnas. – Pas mus visi labai skuba. Kuomet kaip vairavimo mokytojas keliu klausimą, kad derėtų važiuoti laikantis eismo taisyklių, leistinu greičiu, vairuotojai nenori suprasti ir bando savo tokį ne visai tikslų supratimą apie greitį, apie gyvenimo tempą perkelti į kelią ir sako – palauk, juk atsirado nauji ir galingi automobiliai, pilni elektronikos, saugumo priemonių, eismo organizavimo sistemų, o greitis išliko toks pat – devyniasdešimt. Klausimas labai paprastas – o kas išliko toks pat? O gi pats vairuotojas. Žmogaus reakcijos nepasikeitė per pastaruosius šimtą metų. Žmogaus reakcija, kuri buvo, tarkime, Lietuvos aušroje, 1918 metais, ir eilinio vairuotojo reakcija 2018 metais, jo reagavimas į kritinę situaciją, į pavojų kelyje, yra tokia pati – apie 1 sekundė. Tai visiškai nepriklauso nuo to, kokiu galingu automobiliu mes važiuojame, o nuo to, kokie vairuotojai mes esame.“
Didžiausią leistiną greitį skirtingų kategorijų Lietuvos keliuose nustato Kelių eismo taisyklės. Be to, kai kuriuose kelių ar gatvių ruožuose nustatomi papildomi greičio ribojimai, atsižvelgiant į konkretaus ruožo pavojingumą, avaringumą, eismo intensyvumą, kelią supančią aplinką bei galimą pėsčiųjų eismą. Greičio apribojimu siekiama sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką, sušvelninti jų pasekmes.
Siekiant sumažinti tokių pažeidimų skaičių, Lietuvos keliuose diegiama naujovė – vidutinio greičio matuokliai. Šiuo metu jie yra įrengti 25-iuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir veikia bandomuoju režimu, iki bus sureguliuota jų metrologinė patikra. Pirmieji šių matuoklių duomenys parodė, kad leistiną greitį viršija daugiau nei trečdalis vairuotojų, o per pirmus penkis šių metų mėnesius užfiksuota daugiau kaip 2,8 mln. pažeidimų. Tikimasi, kad vidutinio greičio matuokliai taps svarbia greičio viršijimo prevencijos priemone. Tokius matuoklius naudojančių užsienio šalių patirtis rodo, kad kontroliuojamuose kelio ruožuose ženkliai sumažėja žūčių skaičius, priklausomai nuo šalies – apie 80 proc.
Saugaus eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas greičio ribojimas, net jei jis atrodo per griežtas, turi pagrįstas priežastis ir jo būtina laikytis, kaip ir kitų įprastų viešo elgesio normų. Pastebima, kad žmogaus elgesys prie vairo dažnai atspindi jo įprastą elgesį visuomenėje. „Jei žmogus paiso visuomenėje nustatytų normų ir reikalavimų, yra kultūringas, jis stengsis ir eisme elgtis kultūringai – o tai padeda išsaugoti gyvybes“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas V. Pumputis.
