Tyrimo duomenimis, ateinančiais metais 91 proc. įmonių planuoja priimti naujų IRT specialistų, labiausiai didinti jų skaičių planuoja mikroįmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Visgi mažoms kompanijoms konkuruoti pritraukiant naujus darbuotojus, lyginant su didžiosiomis įmonėmis, yra sudėtinga dėl ribotos finansinių išteklių ir karjeros galimybių pasiūlos. Be to, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad informatikos, elektronikos ir kitas IRT pakraipos studijas renkasi apie 6 proc. visų stojančiųjų, iš kurių mokslus baigia tik pusė (51 proc.) įstojusiųjų.

Prognozuojama, kad 2014 – 2016 m. IRT įmonės įdarbins apie 4,5 tūkst. specialistų, iš kurių apie trečdalį sudarys ne IRT pakraipos studijų programas baigę, tačiau reikalingą kvalifikaciją savarankiškai įgiję darbuotojai bei iš užsienio sugrįžę specialistai. Todėl, didėjant konkurencijai dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, augs visų dydžių įmonių išlaidos darbo užmokesčiui, o tai didins paslaugų bei produktų kainas ir turės pasekmių šalies konkurencingumui.

„Informacinių technologijų specialistų skaičius ir jų teikiamos paslaugos tiesiogiai susiję su šalių ir regionų konkurencingumu. Europos Komisijos duomenimis, 40 proc. produktyvumo ir 25 proc. BVP augimo kyla būtent iš IRT panaudojimo. Taigi keldami IRT specialistų trūkumo klausimą, pirmiausia kalbame ne apie paties sektoriaus poreikius, bet apie šalies ekonomikai svarbių kitų Lietuvos ūkio sektorių ir visos Europos Sąjungos konkurencingumą", – teigia Edmundas Žvirblis, „Infobalt" vykdantysis direktorius.

Tyrimą „IRT specialistų pasiūla ir paklausa Lietuvoje: prognozės 2014 – 2016 m." spalio mėn. atliko asociacija „Infobalt". Tyrime dalyvavo 78 verslo įmonės.

Parengta pagal infobalt.lt informaciją